Lietuvos ekonomika pademonstravo didelį atsparumą pandemijos sukeltiems iššūkiams. 2020 m. Lietuvos BVP sumažėjo tik 0,8 proc., kai ES vidurkis buvo 6,2 proc., o kaimyninėse Estijoje ir Latvijoje – atitinkamai 2,9 proc. ir 3,6 proc. Airijos ekonomika buvo vienintelė tarp ES šalių sugebėjusi pademonstruoti augimą, visų pirma dėl farmacijos pramonės eksporto.
Pramonės segmente tarp euro zonos šalių išsiskiria Vokietija, didžiausia lietuviškos produkcijos eksporto rinka, todėl Vokietijos rinkos aktyvumas suteiks papildomą impulsą ir Lietuvos pramonei. Lietuvos pramonė, be naftos produktų, pirmus du šių metų mėnesius augo 8,7 proc., lyginant su analogišku laikotarpiu 2020 m.
Lietuvos pramonės įmonėms atsiveria galimybės perimti dalį iki šiol Kinijoje vykdytų Vakarų Europos įmonių užsakymų, kadangi transporto kainos iš Kinijos išaugo 6 kartus, toliau stebimas ir spartus žaliavų kainų augimas. Augantys įmonių kaštai sukuria paskatas Vakarų Europos įmonėms ieškoti alternatyvų mūsų regione.
Lietuvos pramonės turimų gamybos užsakymų eilė yra pastarojo dešimtmečio aukštumoje ir vidutinėje pramonės įmonėje siekia 3,6 mėnesius, tuo tarpu pastarojo dešimtmečio vidurkis – 2,9 mėnesio. Auganti gamybos užsakymų eilė rodo, kad šiuo metu pramonės produkcijos paklausos augimas viršija gamybinių pajėgumų augimą. 2020 m. gamybinių pajėgumų vystymasis buvo pristabdytas dėl vyraujančio neapibrėžtumo dėl ateities ir atitinkamai 19 proc. sumažėjusių investicijų. Papildomai, dėl santykinai vis dar aukšto sergamumo lygio bei saviizoliacijoje esančių asmenų skaičiaus dalyje pramonės įmonių trūksta žmogiškųjų išteklių. Bendrai Lietuvos pramonės įmonių lūkesčiai grįžo į priešpandeminį lygį. Įmonių gamybos apimčių , kurios tenkintų sugrįžtančius užsakymus, užtikrinimui reikalingas nuolatinis testavimas ir kuo spartesnis vakcinavimas.
Situacija dalyje Lietuvos paslaugų sektoriaus išlieka sunki. Nors bendras paslaugų sektoriaus pasitikėjimo indeksas yra teigiamas, jis išlieka žymiai mažesnis, lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu. Tai lemia ypatingai sudėtinga situacija maitinimo, turizmo, viešbučių ir kultūros paslaugų srityse. 2020 m. apgyvendinimo veiklos pardavimo pajamos sumažėjo net 46 proc., lyginant su 2019 m., maitinimo ir gėrimų teikimo – 22 proc. Šių metų pradžioje net 55 proc. maitinimo įstaigų ir 45 proc. turizmo įmonių savo finansinę padėtį apibūdino, kaip „blogą“. Stringanti ir santykinai nedidelė, ypač lyginant su kaimyninėmis šalimis, valstybės parama nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusiems verslams yra nepakankama.
Lietuvos transporto sektorius sudaro pusę visų paslaugų įmonių pajamų, o šiame sektoriuje 2020 m. buvo fiksuotas 6 proc. pajamų smukimas. Dalį šio pajamų smukimo galima priskirti pandemijos poveikiui, tačiau svarbesnis veiksnys buvo mobilumo paketo įsigaliojimas, todėl tikėtina, kad paslaugų sektoriaus vangūs rodikliai išliks ir popandeminiu laikotarpiu, o transporto sektoriaus indėlis į Lietuvos ekonomiką mažės.
EPBO pavasario tarpinėje apžvalgoje prognozuoja, kad 2021 m. euro zonos ekonomika augs 3,9 proc., o Lietuvos finansų ministerijos prognozėmis Lietuvos ekonomika - 2,6 proc. Pagrindinė to priežastis yra mažesnis Lietuvos ekonomikos susitraukimas, lyginant su euro zonos susitraukimu, todėl ekonomikos augimo tempo „atšokimas“ bus mažesnis. Tačiau prie mažesnio augimo tempo prisidės ir šlubuojantis paslaugų sektorius, todėl būtina išlaikyti tikslingą skatinamąją politiką.
Pramonės sektoriui šiuo metu yra susiklosčiusi palanki terpė didinti augimo tempus, tačiau siekiant išlikti ES lyderių gretose reikalingos paskatos iš valstybės. Esminis impulsas pramonės skatinimui šiandieną galėtų ateiti per dar šiemet priimtus mokesčių reformos sprendimus ir didesnį finansavimą pramonės transformacijai link žiedinės, skaitmeninės ir žalios pramonės. Ypatingai svarbus žingsnis yra paskatos įmonėms investuoti į modernesnes gamybos technologijas (perėjimas prie paskirstytojo pelno apmokestinimo), kurių negalime atidėti iki 2023 m.