Tačiau tai tik viena iš virtinės konkurencijos bylų, kurias Europos Komisija (EK) yra iškėlusi JAV įmonėms.
Štai pagrindinės iš šių bylų, kurias Vašingtonas vadina nesąžiningomis:
„Google“
Antradienį „Google“ buvo skirta 2,4 mlrd. eurų (2,7 mlrd. JAV dolerių) bauda už tai, kad ši piktnaudžiavo savo paieškos sistemos dominavimu rinkoje ir paieškos rezultatuose teikė pirmenybę savai kainų palyginimo paslaugai.
Bauda buvo skirta vienoje iš trijų bylų, kurios JAV interneto paieškos milžinei buvo iškeltos Europos Sąjungoje. Kiti du tyrimai dar tęsiami.
2016 metų balandį buvo pradėta tirti, ar „Google“ susitarimuose su mobiliųjų telefonų gamintojais, tokiais kaip „Samsung“ ir „Huawei“, nesąžiningai reikalauja teikti pirmenybę jos pačios sukurtoms „Android“ taikomosioms programoms, kaip antai žemėlapių ar kt.
Po to liepos mėnesį Briuselis nusitaikė į „Google“ reklamos verslą. ES tuomet pareiškė, kad įmonė piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, dirbtinai ribodama galimybę trečiųjų šalių svetainėse rodyti „Google“ konkurentų paieškos reklamas.
Visose šiose trijose bylose „Google“ gresia baudos, kurios gali sudaryti iki 10 proc. įmonės metinių pardavimų visame pasaulyje.
„Apple“
Nusitaikiusi į „Apple“, Europos Komisija užsimojo į vertingiausią pasaulyje įmonę.
Prieš kelerius metus Komisija pradėjo tirti, ar lengvatiniai įmonės mokestiniai susitarimai su Airija prilygsta neteisėtai valstybės pagalbai įmonei, kuri gali iškraipyti konkurenciją Europos bloke.
O pernai Komisija „Apple“ liepė sumokėti 13 mlrd. eurų Airijoje nesumokėtų mokesčių.
JAV iždo departamentas nesutiko su argumentais, kuriais Komisija pagrindė šį savo sprendimą. Ir „Apple“, ir Airijos vyriausybė jį apskundė.
Kilus vadinamajam „LuxLeaks“ mokesčių skandalui, Komisija pradėjo papildomus tyrimus dėl šalių, kurios siūlo itin nedidelius pelno mokesčio tarifus, siekdamos pritraukti daugiau tarptautinių korporacijų.
„Starbucks“
2015 metų spalį ES JAV kavinių tinklui „Starbucks“ liepė Nyderlandams sumokėti 30 mln. eurų nesumokėtų mokesčių.
„McDonald‘s“
2015 metų gruodį ES pradėjo oficialų JAV greitojo maitinimo milžinės „McDonald‘s“ ir Liuksemburgo mokestinių susitarimų tyrimą, nes, jos išankstiniu vertinimu, tie susitarimai pažeidė valstybės pagalbos taisykles.
Byla „McDonald's“ buvo iškelta dėl profesinių sąjungų ir labdaros organizacijos „War on Want“ pateikto skundo, kuriame buvo nurodyta, kad „McDonald's“, perkeldama savo pelną iš vieno padalinio į kitą, 2009–2013 metais išvengė maždaug 1 mlrd. eurų mokesčių, o Liuksemburge taikytų mokesčių iš viso nemokėjo.
„Amazon“
Briuselis yra pradėjęs tyrimą dėl „Amazon“ mokestinių susitarimų Liuksemburge.
2015 metų birželį ES taip pat pradėjo oficialų tyrimą dėl Sietle įsikūrusios mažmeninės prekybos milžinės elektroninių knygų platinimo praktikos.
„Microsoft“
2013 metų kovą Europos Komisija skyrė „Microsoft“ 561 mln. eurų (638 mln. JAV dolerių) baudą už tai, kad JAV technologijų milžinė nesuteikė klientams galimybės pasirinkti „Windows 7“ interneto naršyklę, nors buvo pažadėjusi tai padaryti.
Atsižvelgusi į skundus, kad „Microsoft“ verčia klientus naudotis jos pačios sukurta naršykle „Internet Explorer“, 2009 metais Komisija pareikalavo, kad „Microsoft“ iki 2014 metų sudarytų vartotojams galimybę pasirinkti naršyklę.
ES ir „Microsoft“ ginčų buvo ne vienas. 2008 metais programinės įrangos milžinei buvo skirta 899 mln. eurų bauda, kuri vėliau buvo sumažinta iki 860 mln. eurų. Tą kartą įmonė buvo nubausta už tai, kad neįvykdė reikalavimo dalytis informacija apie savo produktus su konkurentais, kad jų programinė įranga galėtų veikti „Windows“ aplinkoje.
Dar anksčiau – 2004 metais – buvo skirta tuomet rekordinė 497 mln. eurų bauda už ES konkurencijos taisyklių pažeidimą.
„Facebook“
Gegužę ES JAV socialinės žiniasklaidos milžinei „Facebook“ skyrė 110 mln. eurų (120 mln. JAV dolerių) baudą už tai, kad ši pateikė neteisingą ir klaidinančią informaciją apie „WhatsApp“ perėmimą. Beje, ši bauda yra didžiausia iš iki šiol skirtųjų už tokį pažeidimą.
Bauda buvo skirta jau po to, kai 2014 metų pabaigoje Komisija leido „Facebook“ įsigyti „WhatsApp“, nors šis sprendimas Europoje sulaukė nemažai kritikos.
„Intel“
2009 metų gegužę „Intel“, didžiausiai pasaulyje lustų gamintojai, buvo skirta rekordinė 1,06 mlrd. eurų bauda. Europos Sąjunga tuomet pareiškė, kad „Intel“ piktnaudžiavo savo dominuojančia padėtimi puslaidininkių rinkoje, kad sutriuškintų savo pagrindinį konkurentą AMD.
Komisija tuomet pareiškė, kad „Intel“ taiko neteisėtas nuolaidas, jog išstumtų konkurentus iš centrinių procesorių (CPU) – asmeninių kompiuterių „smegenų“ – rinkos.
Daugiau kaip per penkerius metus, per kuriuos, kaip nustatyta, „Intel“ pažeidė ES konkurencijos taisykles, įmonė valdė 70 proc. šios 22 mlrd. eurų vertės rinkos.
