Nurungė komercinius transliuotojus
LRT šią savaitę pasirašė sutartį dėl teisių transliuoti naujojo sezono Eurolygos rungtynes, kuriose žais Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas, rašoma LRT pranešime ir nurodoma, kad bus galima stebėti atkrintamąsias rungtynes bei finalines varžybas. LRT taip pat transliuos ir Europos taurės rungtynes.
Iki šio sezono Kauno „Žalgirio“ rungtynes Eurolygoje tiesiogiai buvo galima stebėti tik per mokamą kanalą „TV3 Sport“. Rungtynių įrašą nemokamai rodydavo TV6 kanalas.
15min žiniomis, artėjančiam sezonui Eurolyga teises rodyti rungtynes Lietuvoje pardavinėjo su sąlyga, kad jos bus transliuojamos per nemokamus kanalus. Dėl transliacijų varžėsi visi pagrindiniai komerciniai kanalai bei LRT. Teisę transliuoti laimėjusi LRT nepaskelbė oficialios sandorio sumos.
PAPILDYTA 14.15 VAL. IŽA pozicija: tai – dar vienas netinkamai panaudotos valstybės paramos pavyzdys
Didžiausius nepriklausomus interneto portalus vienijanti Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) paskelbė savo pranešimą, kuriame rašo, kad Eurolyga dar 2019 m. informavo potencialius pirkėjus apie galimybę įsigyti vartotojams nemokamai prieinamų transliacijų teises. IŽA teigia, kad norą tokias teises įsigyti ir savo nemokamose platformose transliuoti, be valstybės remiamo LRT, pareiškė bent trys nepriklausomi transliuotojai.
Pasak IŽA vadovo Arno Marcinkaus, šis įvykis puikiai atskleidžia priežastis, kodėl IŽA pateikė skundą dėl neteisėtų Lietuvos Respublikos veiksmų teikiant valstybės pagalbą Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai.
„Europos Sąjungos teisė teigia, kad valstybė gali nuspręsti remti visuomenei svarbių paslaugų teikimą, jeigu rinka negali pasiūlyti tokių paslaugų be valstybės įsikišimo. Šiuo atveju, komerciniai transliuotojai buvo pasiruošę tokias paslaugas teikti ir transliuoti Eurolygą vartotojams nemokamai prieinamose platformose. Tai patvirtina trys nepriklausomi transliuotojai, dalyvavę konkurse. Nepaisant to, jie komerciškai pagrįstai konkuruoti negalėjo dėl netinkamai panaudotos valstybės paramos. Šiuo konkrečiu atveju valstybės parama buvo panaudota situacijoje, kurioje valstybės intervencija buvo absoliučiai nereikalinga – visuomenės poreikiai būtų patenkinti ir normaliomis rinkos sąlygomis“, – pranešime cituojamas A.Marcinkus.
IŽA vadovas teigia, kad Eurolygos teisių įsigijimo suderinamumo su valstybės pagalbos taisyklėmis klausimas neabejotinai sudarys vieną iš labai svarbių Europos Komisijai pateikto skundo nagrinėjimo epizodų ir galiausiai šis faktas bus teisiškai įvertintas.
Transliuoti „Eurolygos“ artimiausio sezono varžybas savo nemokamose platformose pretendavę du rinkos žaidėjai – DELFI ir „All media Lithuania“, kuriai priklauso TV3 kanalų grupė – atskleidžia pasiūlymų sumas. DELFI generalinis direktorius Vytautas Benokraitis viešai paskelbė, jog siūlė už transliacijų teises 1mln EUR. O generalinės „All media Lithuania“ vadovės Lauros Blaževičiūtės teigimu, jų pasiūlyta kaina už transliacijas didžiausioje Lietuvos televizijoje buvo artima DELFI siūlytai kainai.
K.Kačerauskas: už Eurolygą sumokės net ir neturintys televizoriaus
„Delfi taip pat bandė sudalyvauti Eurolygos teisių pirkime. Taip pat planavome suteikti galimybę stebėti transliacijas nemokamai per visas savo platformas, internetą, televiziją ir pan. Skirtumas tik tas, kad pasiūlėme 1 mln. Eur už sezoną. Iš teisių valdytojų atsakymo supratome, kad pasiūlėme maždaug dvigubai mažiau nei nacionalinis transliuotojas. Na ką, tai sveikinu Lietuvos mokesčių mokėtojus. Permokėjote maždaug dvigubai“, – feisbuke pasidalijo „Delfi“ generalinis direktorius Vytautas Benokraitis.
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ advokatas Karolis Kačerauskas taip pat abejoja, kad naujiena „gera“.
„Faktas yra tas, kad „Eurolygos“ transliacijos teisės kainavo. (…) Kai Eurolygą rodė TV3 – už šias teises man kaip „žiūrovui“ reikėjo susimokėti „žiūrėjimu į reklamą“ arba pinigais. Kitaip tariant, veikė principas – tas kas žiūri Eurolygą, tas ir moka už savo pramogas“, – savo paskyroje „Facebook“ rašo advokatas ir lygina, kad dabar už krepšinį sumoka visi mokesčių mokėtojai, net ir apskritai neturintys televizoriaus.
Vertina, kad LRT nutolo nuo misijos
Pagrindinius nepriklausomus interneto portalus vienijanti Interneto žiniasklaidos asociacija ir UAB „All Media Lithuania“ Europos Komisijai yra pateikusios skundą prieš Lietuvos valstybę dėl valstybės pagalbos teikimo Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT), pažeidžiant Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles.
Europos Komisija oficialiai užregistravo skundą ir taip pradėjo teisinę procedūrą prieš Lietuvą.
Skundas EK pateiktas siekiant išgryninti nepriklausomos žiniasklaidos ir visuomeninio transliuotojo santykį ir tikintis, kad Lietuvos valdžia sukurs tokį valstybės pagalbos nacionaliniam transliuotojui modelį, kuris atitiktų Europos praktiką, subalansuotų žiniasklaidos rinką, užtikrintų nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą ir pakankamą finansavimą misijai atlikti.
LRT veiklos principai yra apibrėžti įstatymu.
„Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove bei šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti LR nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą. Rengdamas ir skelbdamas laidas, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija turi vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, užtikrinti žodžio ir kūrybos laisvę, laidose turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės. Laidose turi būti gerbiamas žmogaus orumas ir jo teisės, nenusižengiama moralės ir etikos principams“, – nurodoma įstatyme.
Kitąmet įstatyme įsigalios nauja nuostata, pagal ją sporto programoms taip pat bus teikiama pirmenybė.
Skundą EK komisijai rengęs advokatas K.Kačerauskas vertina, kad nėra jokios kontrolės, kaip LRT įgyvendina savo misiją.
„Pirmoji problema, kad LRT veiklos modelis yra sukonstruotas tokiu būdu, kad nėra tariamasi su visuomene, kas sudarytų LRT misijos ribas. Kitaip tariant, kas yra misija, o kas nėra misija. Iš esmės, grubiai tariant, LRT viena pati nusistato, kas yra jos misija, o kontrolės mechanizmo nėra. Antra, nėra finansavimo kontrolės mechanizmo ir tai šioje vietoje labai aiškiai pasireiškė. Akivaizdu, kad LRT laimėjo pasiūliusi didžiausią kainą, o visuomenė niekaip nediskutavo ir nėra nusprendusi, kad Eurolygos transliacijos LRT kanaluose yra kokia nors visuomeninė misija ar misijos dalis“, – sako K.Kačerauskas.
Transliacijos ir taip būtų nemokamos
Jo nuomone, visuomenė būtų tik sutaupiusi, jei LRT būtų nedalyvavusi konkurse – transliacijos vis tiek būtų nemokamos, mat to reikalauja pati Eurolyga.
„Kokį proveržį pasiekė LRT – jei LRT nebūtų sudalyvavusi šiame konkurse, o tas teises būtų nupirkęs ar „Delfi“, ar „TV3“, skirtumas būtų tik tas, kad tu matytum transliacijas su reklamomis. O dabar LRT misija pasiekė pokytį labai mažą – matysi tas pačias transliacijas, tik be reklamos“, – sako teisininkas.
Jis abejoja, ar visuomenei reikalingos tokios papildomos išlaidos. Dar daugiau, pasak jo, dėl tokio žingsnio silpnėja komerciniai kanalai, prarandantys „duonos kąsnį“.
„Jei LRT iš tavęs atima dalį turinio ir persikelia pas save kaip misijos dalį, tu turi mažesnę auditoriją, tu gauni mažiau pinigų, gali mažiau nupirkti geresnio turinio ir taip išeina užburtas ratas“, – kalba K.Kačerauskas.
A.Siaurusevičius: svarbiausia kaina
Buvęs LRT vadovas Audrius Siaurusevičius, dabar vadovaujantis komercinei „Lietuvos ryto“ televizijai, vertina, kad Eurolygos transliacijų kaina guls mokesčių mokėtojams.
„Šiaip tai transliuoti Eurolygą LRT nėra uždrausta. Tik aišku, kadangi tai yra mokamas malonumas, už teises reikia mokėti, tada kyla kainos klausimas, kokia ta kaina buvo. Čia yra didysis klausimas, nes tai yra mokesčių mokėtojų pinigai. Tai ar ta kaina pagrįsta, ar ne per didelė – čia turėtų būti klausimas“, – sako A.Siaurusevičius.
Jis paaiškina, kad LRT visuomet buvo televizijos rinkos dalyvis ir visuomet konkuravo – anksčiau LRT nebuvo atsisakęs ir reklamos.
„Aišku, kad visuomeniniai transliuotojai daug kur turi tam tikrą ypatingą statusą. Ir europiniai dokumentai apie visuomeninį transliavimą yra. Tik aišku, ta konkurencija turi būti garbinga ir sąžininga“, – kalbėjo A.Siaurusevičius, tačiau nesiryžo vertinti LRT sprendimo.
Pokalbio metu jis leido suprasti, kad ir anksčiau LRT dalyvaudavo konkursuose dėl transliacijų teisių, tačiau didžiausios kainos negalėdavo pasiūlyti.
LRT biudžetas 2020 m. sudarys 46,3 mln. EUR. LRT skelbė, kad didžioji jo dalis skiriama turiniui kurti – apie 61 proc. Personalui išlaikyti – 31,5 proc., administracinėms išlaidoms – 5,3 proc., rinkodarai – 2 proc.
LRT tikina, kad Lietuvos visuomeninio transliuotojo biudžetas yra vienas mažiausių tarp visuomeninių transliuotojų Europoje. Tačiau pastaraisiais metais LRT finansavimas nuolat augo.
LRT biudžetas sudaromas pagal įstatymu nustatytą formulę ir yra tiesiogiai priklausomas nuo užpraėjusiais metais valstybės surinktų mokesčių. Skiriamų lėšų dydis sudaro 1,5 proc. biudžeto pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. iš akcizo pajamų.
LRT vadovė: „Oho, koks triukšmas“
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė feisbuke pasisakė apie kilusį pasipiktinimą.
„Oho, koks triukšmas ir nerimas kilo komercinės žiniasklaidos gretose #LRT paskelbus apie Eurolygos transliacijas! Į darnų chorą pasijungė ir suinteresuoti advokatai. Tuojau pamatysime, kaip uodega vizgina šunį – „feisbuke piktinasi žymus advokatas“, rašys suinteresuota žiniasklaida. Atsakome į nepagrįstus komercinės žiniasklaidos ir jų advokatų priekaištus:
LRT misija yra transliuoti svarbiausius Lietuvoje vykstančius visuomeninius, kultūros ir sporto renginius, juolab kad dėmesys sportui yra įtvirtintas ir LRT įstatymu. Eurolyga yra didžiausias ir gausiausiai lankomas tarptautinis sporto renginys, reguliariai vykstantis Lietuvoje, todėl mūsų siekis yra parodyti jį nemokamai kuo didesnei žiūrovų auditorijai. Kaip ir Kauno „Žalgiris“ yra stipriausias krepšinio klubas Lietuvoje, kurio vardas jau ne vieną dešimtmetį yra vienas iš Lietuvos simbolių Europoje ir pasaulyje.
Komercinės žiniasklaidos atstovų spekuliacijos šiuo klausimu yra nepagrįstos, yra skleidžiami tikrovės neatitinkantys faktai apie sutarties kainą. Galiausiai – tokių derybų metu lemia ne tik kaina, bet ir kanalo auditorijos kokybė. Ir Eurolygos klubų nuomonė.
Taip pat norėtųsi priminti, kad didžioji dauguma tarptautinių didžiausių sporto renginių transliacijų teisių – vasaros ir žiemos olimpinių žaidynių, Europos ir pasaulio krepšinio čempionatų, futbolo Čempionų lygos, Europos futbolo čempionato – yra valdomos komercinių transliuotojų. Dalis šių sporto renginių anksčiau buvo transliuojami LRT, bet komercinė žiniasklaida nusipirko jų teises pasiūlydama didesnę kainą.
Išskirtines teises rodyti „Žalgirio“ kovas Europos krepšinio turnyruose LRT turėjo prieš daugiau nei du dešimtmečius, tad džiaugiamės, kad Lietuvos žmonėms svarbus sportas vėl grįžta į Lietuvos visuomeninio transliuotojo eterį.
LRT turi teisę įsigyti įvairių programų ir laikosi visų teisės aktų, ir ne komercinė žiniasklaida nurodys, kas turi būti įsigyta“, – teigiama M.Garbačiauskaitės-Budrienės įraše feisbuke.