Strateginės plėtros konsultacijų bendrovės „Advanced advice“ vadovaujantis partneris ir projekto www.gerapraktika.lt koordinatorius Ilja Malkinas teigia, kad praktikos paieškos labai primena darbo paieškas, ir ragina jaunus žmones pasinaudoti šia galimybe.
Praktika leidžia kur kas geriau suvokti, ar išsvajotas darbas tikrai jums tinka, o sėkmingai pasirodžiusiems kandidatams bendrovių durys atsidaro kur kas lengviau nei tiesiog siunčiant gyvenimo aprašymą ir tikintis iš karto užimti darbo vietą.
– Dažnai Lietuvoje į praktiką žiūrimą tik kaip į formalumą, kurį reikia atlikti aukštojoje mokykloje. Ar šis požiūris keičiasi?
Situacija Lietuvoje keičiasi. Praktika nebėra tik formalumas.
– Kaip įmonės vadovas ir portalo gerapraktika.lt vienas iš įkūrėjų su šiuo klausimu susiduriu jau 4 metus. Supratimas, kam reikalinga praktika, Lietuvoje atsiranda. Ypač tarp aukštųjų mokyklų studentų. Jų portale registruojasi tūkstančiai ir jie patys ieško praktikos, kuri nebėra tik formalumas.
Sakyčiau, kad toks požiūris galėjo būti prieš gerą dešimtmetį. Dabar jis kitoks. Labai padeda nuo sausio 1 d. priimtas įstatymas, kuriuo leidžiama sudaryti dvišales praktikos sutartis tarp organizacijos ir praktikanto.
Tai didelė paskata, nes anksčiau priimant į praktiką žmogų reikdavo sudaryti trišalę sutartį ir su aukštąja mokykla. Jei praktikos ieškodavo ne studentas, viskas būdavo labai komplikuota – tekdavo sudaryti terminuotas darbo sutartis.
– Ar įmonės konkuruoja dėl praktikantų?
– Viskas labai priklauso nuo verslo srities. Pats dirbu konsultavimo versle ir čia jau seniai medžiojami studentai. Įmonės stipriai kovoja tarpusavyje, nes gabiausi studentai baigdami universitetus seniai dirba ir juos persivilioti yra labai sunku.
Mūsų versle įmonės praktikas organizuoja tikrai profesionaliai, pačios eina pas studentus ir sulaukia tikrai motyvuotų praktikantų. Ten, kur konkurencija dėl darbuotojų nėra tokia aštri, situacija yra kiek kitokia. Aiškiai matome, kad provincijoje požiūris į jaunų žmonių praktiką yra daugiau formalus ir vadovaujamasi principu: „Kam aš turiu mokyti, jeigu jis išeis.“
– Kokios specialybės praktikantai paklausiausi?
Nemažai praktikantų eina į finansines institucijas – bankus, draudimo kompanijas. Kur kas sunkiau praktikantus prisikviesti mažesnėms įmonėms.
– Situacija labai panaši kaip ir darbo rinkoje. Vienareikšmiškai itin paklausūs IT specialistai. Jų labai trūksta. Nemokamos praktikos IT įmonėse jau beveik nebūna. Visi verslininkai pasiruošę mokėti praktikantams, kad tik jie ateitų ir, galbūt, vėliau pasiliktų dirbti.
Nemažai praktikantų eina į finansines institucijas – bankus, draudimo įmones. Kur kas sunkiau praktikantus prisikviesti mažesnėms įmonėms.
– Kada nebūtų per daug įžūlu už praktiką paprašyti atlygio?
– Viskas priklauso nuo to, kiek įmonei yra aktualus žmogiškųjų išteklių klausimas. Jeigu yra darbuotojų deficitas, tai įmonės nusileidžia vienu laipteliu žemiau ir bando pritraukti praktikantus, taip pat ir mokėdama už praktiką.
Dažniausiai tai būna minimalus atlyginimas ar kiek didesnė suma, bet, turint galvoje, kad kitur už praktiką visai nemokama, tai studentams gali būti labai patrauklu.
– Vakaruose praktika yra būdas atsirinkti gabiausius darbuotojus. Kaip yra Lietuvoje?
Mūsų tikslas yra priimti praktikantus ne tam, kad per trumpą laiką išnaudotume jų darbo jėgą, o tam, kad iš jų atsirinktume geriausius, kuriems vėliau bus pasiūlytas darbas.
– Visada yra svarbu suprasti, koks yra įmonės tikslas į praktiką kviečiant žmones. Mūsų tikslas yra priimti praktikantus ne tam, kad per trumpą laiką išnaudotume jų darbo jėgą, o tam, kad iš jų atsirinktume geriausius, kuriems vėliau bus pasiūlytas darbas.
Tam tikslui pasiekti mes sudarome praktikos programą, rengiame mokymus. Dažniausiai imame ne po vieną praktikantą – po 4, 5 ar 8. Jie mokomi. Jiems priskiriami atskiri darbuotojai, kurie juos kuruoja. Praktikantams pavedamos užduotys ir vertinamas jų atlikimo rezultatas.
Dalis praktikantų atkrenta patys, nes supranta, kad darbas jiems nepatinka. Su dalimi tenka atsisveikinti, nes jie netinka bendrovei, o likusiems siūloma pasilikti ir pradėti karjerą.
– Ar lengva norinčiam susirasti vietą praktikai?
Tikrai nereikia bijoti kreiptis dėl praktikos. Jeigu įmonei tuo metu praktikanto nereikės, ji tiesiog mandagiai atsisakys.
– Praktikos paieška yra labai panaši į darbo paiešką ir ten galioja labai panašūs principai. Kandidatai siunčia savo gyvenimo aprašymus ar susikuria savo anketas internete, pasakoja apie savo mokslus, gebėjimus, gal jau įgytą patirtį, siekius.
Dažnai žmonės patys puikiai žino, kuriuose įmonėse jie nori atlikti praktiką ir su tokia anketa jie gali kreiptis tiesiogiai. Laukti, kol pati įmonė paskelbs, kad priima praktikantus, nereikia. Tikrai nereikia bijoti kreiptis dėl praktikos. Jeigu įmonei tuo metu praktikanto nereikės, ji tiesiog mandagiai atsisakys, bet kandidato CV gali likti duomenų bazėje ir tai gali padėti ateityje.
Tikrai vyksta konkurencija dėl praktikantų vietų gerose įmonėse. Yra įmonių, kur į vieną vietą taikosi 80 ir daugiau žmonių. Tai didelis susidomėjimas.
-
Jaunuoliams dirbti už minimumą gėda – darbdaviams jų pageidavimai kelia šypseną
-
Savo aistrą sportui verslu pavertęs Arūnas Puščius: „Pirmu mano sandėliu buvo bendrabučio spinta“
-
29-erių dviejų gamyklų savininkas Tomas Šamrovas: „Studijuoti dieniniame skyriuje man neužteko balų“
-
Dešrainių verslą pradėję K.Rimgaila ir P.Bartašius: „Įgyvendinome savo svajonę“
– Į nepatyrusius žmones įmonės gali žiūrėti atsargiai. Be to, geri praktikantai nebūtinai pasiliks darbovietėse. Ar nėra baimės, kad investuotas laikas ruošiant specialistą neatsipirks?
– Per pastaruosius kelerius metus pastebėjau, kaip stipriai sumažėjo specialistų kiekis. Šiuo metu įmonės tikrai suinteresuotos prisitraukti gerų darbuotojų, todėl daugelis jų į praktikantus nežiūri tik kaip į formalumą.
Labai svarbu, kad jiems praktika leidžia darbuotoją atsirinkti beveik nerizikuojant. Dabar daug kalbama apie Darbo kodekso atnaujinimą. Bandoma keisti taisykles, kad žmogų būtų galima atleisti lengviau. Praktika sprendžia šį klausimą.
Galima priimti žmogų trijų mėnesių praktikai ir vėliau dar galima priimti trijų mėnesių bandomajam laikotarpiui. Tai suteikia galimybę su žmogumi dirbti pusę metų be didelių abipusių įsipareigojimų.
– Ar praktikos ieškosi tik studentai? Kaip su profesinėmis mokyklomis? Ar galima susirasti praktiką iš viso nebaigus specialių mokslų?
Pameistrystės situacija Lietuvoje yra sudėtinga, nes įmonėms yra sunkiau pasiruošti ir jos prisiima didesnę atsakomybę už žmones.
– Profesinė praktika yra susijusi su kvalifikuotu darbu. Fiziniam darbui dažniau naudojamas terminas pameistrystė. Tai plačiai naudojama gamybiniame sektoriuje.
Pameistrystės situacija Lietuvoje yra sudėtinga, nes įmonėms yra sunkiau pasiruošti ir jos prisiima didesnę atsakomybę už žmones. Didžiule problema tampa vien jau darbo saugos reikalavimai. Įmonės dažnai tokios rizikos prisiimti nenori.
– Ar Lietuvos įmonės sugeba tinkamai išnaudoti atėjusių jaunų žmonių potencialą?
– Įmonės turi tinkamai pasiruošti praktikantų priėmimui. Svarbu, kaip jiems bus formuluojamos užduotys. Akivaizdu, kad nepatyrusiam žmogui nereiktų pavesti labai svarbių darbų, nuo kurių labai priklauso įmonės rezultatai.
Naujojoje 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programoje numatyta skirti išskirtinį dėmesį užimtumo skatinimui
Užimtumą skatinti numatyta kuriant vidinį potencialą ir remiant nuosmukį patiriančių pramoninių regionų pertvarkymą.
Šis investicinis prioritetas prisidės prie strategijos ES2020 prioriteto „Integracinis ekonomikos augimas“. Siekiant ES2020 pagrindinio tikslo dėl gyventojų užimtumo, Lietuvos nacionalinis tikslas – iki 2020 m. padidinti gyventojų užimtumą iki 72,8 proc.
Šalyje egzistuojantys miestų plėtros netolygumai rodo, kad miestų ar atskirų jų teritorijų dalių turimas potencialas naudojamas nepakankamai. Būtina vystyti didele ekonominių veiklų įvairove pasižyminčius, patrauklius investuoti ir kurti darbo vietas mažuosius ir vidutinius miestus bei efektyviai ir tvariai naudojamas didžiųjų miestų teritorijas. Bus siekiama sumažinti ekonominio vystymosi netolygumus šalyje, siekiant maksimaliai išnaudoti miestų ekonominį potencialą, kuriant naujas darbo vietas.
