Dabar toks reikalavimas galioja tik tiesiant valstybinės reikšmės kelius.
Kaip sako naujos iniciatyvos autorius Ekonomikos komiteto narys konservatorius Andrius Kupčinskas, privaloma kaštų ir naudos analizė, kurią reikėtų paskelbti viešai, dar projekto pradžioje galėtų įvertinti jo ekonominį pagrįstumą ir būtinybę įgyvendinti.
Pasak jo, dabar dėl tokios analizės trūkumo kelių infrastruktūros darbai labai pabrangsta ir valstybė investuoja per daug lėšų.
Anot parlamentaro, įteisinti privalomą analizę skatina abejonės dėl pastatyto požeminio pravažiavimo prie Strošiūnų, magistralėje Vilnius-Kaunas netoli Elektrėnų.
„Strošiūnų tuneliuko, kitaip vadinamos bromos, atvejis parodė, kad Kelių direkcija ne visiems projektams atlieka kaštų ir naudos analizę, nes lėšų ir taip trūksta kelių infrastruktūros projektams, pavyzdžiui, prie Palangos yra poreikis tokiems tuneliams ar estakadoms, bet tam neatsiranda lėšų, o šis atvejis dėl abejotinos reikšmės tuneliuko, parodo, kad išlaidaujama į kairę ir į dešinę“, – BNS teigė parlamentaras.
A.Kupčinskas pabrėžė, kad tai yra „keistas projektas“ – kelias yra vienos juostos ir įvykus avarijai būtų sunku ją likviduoti.
„Statinio ekonominis naudingumas abejotinas – ir statybų kaina išaugo nuo 2,5 mln. eurų iki beveik 5,2 mln. eurų. Darbai buvo perkami papildomai ir tai, kas dabar ten gavosi, neatlaiko jokios kritikos – gyventojų namų yra gal12, o pagrindinis motyvas, kuris nulėmė to tuneliuko atsiradimą, greičiausiai, buvo ten esantis kartodromas“, – BNS teigė A.Kupčinskas.
„Kiek išsiaiškinome, jį finansavo Žemės ūkio ministerija iš europinių pinigų. Matyt, to kartodromo valdytojai turi ryšių ir priėjimą prie buvusios ir Žemės ūkio, ir Susiekimo ministerijų vadovybės“, – pridūrė jis.
A.Kupčinsko registruotos Kelių įstatymo pataisos Seimas rudenį.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis praėjusią savaitę pristatė prieš kelias savaites teisėsaugai perduotas ministerijos auditorių išvadas, pagal kurias 2017 metais suplanuota nedidelė požeminė perėja ir pravažiavimas prie Strošiūnų dėl galimai nepagrįstų sprendimų per porą metų išaugo į didelį infrastruktūros objektą.
Nustatyta, kad buvo pasirašyta net 19 papildomų susitarimų, numatant 34 pakeitimus dėl papildomų darbų. Juos atliekant teko keisti techninio projekto sprendinius, todėl ministerija teigia abejojanti dėl jo parengimo kokybės.
Ministras sako, kad taip galėjo būti pažeisti įstatymai.
