Būsto, kuriame apsistojau, šeimininkė pasakoja, kad ši kavinė yra tokia vieša vietinių paslaptis – čia įprastai traukia norintys pigiai ir sočiai papietauti palangiškiai.
Moteris įsitikinusi – būtent čia patiekalai gaminami ne iš pusfabrikačių, todėl kiekvieną dieną galima gauti nešaldytų cepelinų ir virėjos rankomis sulipdytų kotletukų.
„Ten, kur dideli srautai, jie tiesiog fiziškai negali prilipdyti tiek tų cepelinų, užsiperka šaldytų, dėl to jie visur vienodi, kur benueitum. O „Luizoje“ pagamina tik tiek, kad tą dieną suvalgytų, kai išparduoda – patiekalą išbraukia. Tai ten tikrai rankų darbas“, – entuziastingai pasakoja šeimininkė.
Tiesa, jos žodžių negaliu patikrinti ir nors nesu visiškai tikra, kad visur kitur parduodami šaldyti, o jau toje kavinėje tai kaip pas mamą, bet susigundau nukeliauti pasidomėti.
Nebrangūs pietūs, bet
„Luizoje“ dienos pietūs kainuoja 5,5 euro, tai tikriausiai mažiausia kaina, kokią tik pavyko aptikti kurorte.
Kartu pietų degustuoti pakviečiu savo paauglį sūnų, jau kas kas, o tas tikrai pasakys, jei neskanu.
Vos peržengus slenkstį mus pasitinka tuščia salė ir jau netrukus išaiškėja to priežastis.
