Valdžia turi planą
Spaudos konferencijoje susisiekimo ministras Marius Skuodis teigė, kad apie su keliais ir kabeliais susijusią problemą ministerija sužinojo tik penktadienio rytą.
A.Paukštys tvirtino, kad susidūrė su problema, norėdamas statomoms gamykloms užtikrinti elektros tiekimą. Problemų kilo derinant šį klausimą su ESO ir „Litgrid“, o paskutinė vinis esą buvo „Via Lietuva“ kelių tarnyba, kuri uždraudė tiesti elektros kabelius kelio apsaugos zonoje ir pasiūlė tartis su privačiais sklypų savininkais.
„Sunkiai įsivaizduoju 7 km trasai nuo Rudaminos iki Liepkalnio susitarti su privačių sklypų savininkais. Tai buvo paskutinė iliuzija, kuri išgaravo ir pagalvojome, kad jei mūsų nenori ir nemyli, gal yra kitos šalys, kurios priims tas investicijas“, – sakė verslininkas.
Tuo tarpu Vyriausybėje skubiai surengtoje spaudos konferencijoje susisiekimo ministras Marius Skuodis tikino, kad ministerija jau ėmėsi šios problemos sprendimo.
„Iškart turėjome susijusių institucijų pasitarimą, problemos aiškios. Ministerijoje parengti teisės aktų projektai, kokie reikalingi. Artimiausiu metu klausimas, susijęs su ministerijos kompetencijos sritimi, bus uždarytas ir išspręstas. Deja, apie šią problemą sužinojome tik iš socialinių tinklų. Bet kaip ir visais tokiais strateginių projektų atvejais, tikrai tie sprendimai mūsų ir mūsų įmonių lygmenyje greitai randami“, – teigė M.Skuodis.
„Teltonikos“ savininko iškritikuotos Lietuvos kelius prižiūrinčios valstybės įmonės „Via Lietuva“ vadovas Marius Švaikauskas tvirtino, kad „sunku daug ką pakomentuoti“, kai apie problemą išgirsti „tik šiandien iš socialinių tinklų“.
„Bet pamatę problemą, kokios galimos techninės kliūtys, pasiūlėme sprendimą. Artimiausiu metu, jei bus reikalingi teisės aktų pakeitimai, susiję su kelių infrastruktūra, bus pasiūlyti. Bet projekto derinimo stadijoje „Via Lietuva“ nebuvo įtraukta“, – sakė jis.
M.Švaikauskas pridėjo, kad tik iš spaudos išgirdo, jog įmonė „neleidžia kloti kelių apsaugos zonoje“.
„Nėra tokio draudimo nederinti kelių apsaugos zonoje. O konflikto nėra. Tai yra valstybinės reikšmės objektai, apie jokius konfliktus negalime kalbėti, reikia susitelkti ir pašalinti bet kokias kliūtis. Juokinga, kad yra biurokratinė kliūtis, nors prieš tai dėl jos nebuvo kreipimosi. „Via Lietuva“ nebuvo įtraukta į jokį projektinį derinimą, projektas ruošiamas metus“, – sakė jis.
Anot M.Švaikausko, visos tipinių projektų sąlygos, kuomet galima prisijungti prie tinklų, yra išviešintos.
„Jei jūs turite netipinį projektą, turime eskaluoti, kalbėtis ir ieškoti išeičių. Jei jums atsiunčia projektą, kuris neatitinka techninio reglamento ar įstatymo ir nėra eskaluojama, kad tai yra valstybinės reikšmės projektas, specialistai natūraliai pasako, kad įstatymas tai draudžia. Tuomet, jei tai projektas – valstybinės reikšmės, ieškoma sprendimų.
Šiuo atveju apie kelių apsaugos zoną kalbos nebuvo. Buvo kalbama apie suprojektavimą kelių zonoje ir prašoma leidimo. Tad specialistai ir atsako, kad kelių zonoje šiuo metu techninis reglamentas neleidžia kloti, reikia ieškoti išeičių. Tada jau projektuotojai sugrįžta konsultacijoms, ką keisti, ir tai nebuvo padaryta. Kelias – magistralinis, jis turi apsaugos zoną. Jei neįmanoma kloti per gyventojų sklypus, sugrįžtama ir ieškoma galimybių kelio zonoje. Šiandien apie problemą sužinojome, šiandien pasiūlėme sprendimus“, – kalbėjo jis.
M.Švaikauskas teigė, kad susisiekta su projektuotoju, siekiant išsiaiškinti, kokių yra kliūčių.
„Kai nėra galimybės vesti kelio apsaugos zonoje, o reikia vesti kelio zonoje, reikėtų keisti kelių techninį reglamentą, patvirtintą aplinkos ir susisiekimo ministrų. Jis gali būti keičiamas svarbiems projektams. Leidimas dabar galimas, berods, 36 kilovatams, gali būti padidintas iki 110 kilovatų, kas reikalinga būtent šiam projektui išvystyti“, – komentavo jis.
„Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis tęsė, kad „Teltonikai“ pradėjus vystyti šį projektą, buvo surengtas susitikimas.
Pasiūlėme du variantus, ką turime padaryti pagal įstatymą. Vienas iš jų yra tai, kad „Litgrid“ stato viską – visus prijunginius. Antras, taip vadinamas fast track variantas, kurį pasirenka klientas, kai jis pats savo lėšomis stato, o po to „Litgrid“ perduoda pastatytą įrangą“, – sakė jis.
Anot R.Masiulio, įvertinus tai, kad „Litgrid“ kaip valstybinė įmonė turi laikytis viešųjų pirkimų taisyklių, tai užima apie metus-pusantrų prie projekto – didina laiką.
„Privatus investuotojas viską gali padaryti greičiau – be viešųjų pirkimų. „Teltonika“ pasirinko fast track variantą ir pagal jį stato projektą. Kas susiję su elektra, turėjau labai aiškias instrukcijas iš savo ministro, kad duoti visas galias, kokių reikia „Teltonikai“. Šių metų sausio mėnesį buvo prašyta 58 megavatų, buvo išduotos 58 megavatų techninės sąlygos ir mes pasirengę elektrą tiekti, kai tik „Teltonika“ pasistatys reikiamą infrastruktūrą. Iš savo pusės darbą esame padarę“, – kalbėjo R.Masiulis.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė tęsė, kad „Teltonikos“ aukštųjų technologijų parko projektas yra prioritetinis Lietuvos Vyriausybei ir visoms suinteresuotoms institucijoms.
„Dėl to tikrai Ekonomikos ir inovacijų ministerija nuėjo ne vieną ekstra mylią, kad prisidėtume prie įgyvendinimo visose stadijose – nuo prieigos prie Taivano lustų technologijų iki infrastruktūrinių klausimų sprendimo.
Taip pat dėl „Teltonikos“ projekto ir kitų stambių investicinių projektų, kuriuos investuotojai vystys ateity, jau buvo pakeistas Vyriausybės nutarimas, kuris suteikė didesnę iniciatyvą mūsų ministerijai aktyviau dalyvauti teritorijų planavimo procesuose. Priėmus tą nutarimą, klausimo sprendimo ir ėmėmės. Padėjome sutvarkyti teritorijų planavimo klausimus, kurie šiuo metu laukia suderinimo su „Vilniaus vandenimis“.
Mano žiniomis, „Vilniaus vandenys“ laukia atsakymo iš pačios „Teltonikos“. Tad mes ėmėmės sau netipinės veiklos dėl stambių investicijų projekto. Vyko nuolatinis bendravimas su „Teltonika“ aukščiausiu lygiu ir šio ryto naujiena buvo staigmena. Mes sprendėme kelis klausimus – dėl teritorijų planavimo, kuris jau pakeliui į sprendimą, ir dėl žemės sklypų, tačiau klausimai, susiję su sklypo paskirties keitimu yra sudėtingi, nes bendrovė pasirinko vystyti projektą rekreacinės paskirties sklype“, – sakė ji.
I.Valeškaitė taip pat pažymėjo, kad tam, jog būtų pagrindas inicijuoti investicinio projekto sutarties pratęsimą, ministerija yra paprašiusi oficialaus „Teltonikos“ kreipimosi. Paklausta, ar šioje vietoje nėra pernelyg daug biurokratijos, ji teigė, kad be tokio dokumento negalėjo imtis iniciatyvos.
AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila taip pat komentavo, kad viso projekto metu visi atliekami veiksmai buvo derinami su „Teltonika“.
„Net nesuderinus projekto lygiagrečiai buvo užsakomi transformatoriai. Šiai dienai projektas jau yra suderintas, nors dar statybos leidimo nėra, iškart daromi rangos pirkimo darbai. Dėl kliento dydžio yra daromi periodiniai susitikimai, keičiamasi informacija. Ir veiksmai yra lygiagretinami tam, kad jie neišilgėtų ir reikiamu metu būtų elektros energija“, – kalbėjo R.Radvila.
Pareiškė, kad stabdo 3,5 mlrd. eurų vertės projektą
„Teltonikos“ savininkas Arvydas Paukštys penktadienį pareiškė, kad stabdo 3,5 mlrd. eurų vertės Liepkalnyje plėtojamo „Teltonika High-Tech Hill“ parko statybas, nes „nebeliko vilties“ iki 2027 metų užsitikrinti būtiną elektros kiekį, per ilgai užsitęsė žemės sklypų paskirties keitimas į pramoninę.
Pasak A.Paukščio, „Teltonika“ susidūrė su kliūtimis siekiant užsitikrinti 63 megavatus (MW) elektros galios, o užtrukus žemės paskirties keitimui pastatyti gamyklų iki 2027 metų nepavyks, be to, Ekonomikos ir inovacijų ministerija atsisakė pratęsti investicijų sutartį.
Ministerija dar 2022 metų gruodį pasirašė sutartį su „Teltonikos“ grupe, kur iki 2029 metų 14-kos hektarų teritorijoje turėjo įsikurti „Teltonika High-Tech Hill“ antro etapo technologijų parkas. Bendrovė čia planavo investuoti 96 mln. eurų ir sukurti 700 darbo vietų.
2023 metų rugpjūtį „High Tech Hill“ parke įmonė pradėjo 143 mln. eurų vertės spausdintinio montažo plokščių gamyklos statybas. Pernai gruodį Liepkalnyje pradėtos ir elektronikos surinkimo gamyklos statybos, į kurias ketinta investuoti 75 mln. eurų.
Šių metų liepą technologijų parke prasidėjo ir plastiko ir mechanikos komponentų gamyklos statybos už 53 mln. eurų.
