Kaip teigė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė, dėl situacijos Klaipėdoje ne kartą buvo kreiptasi į vietos valdžią, Seimo narius. Pirmadienį visus pavyko sukviesti prie vieno stalo. Klaipėda, anot Z.Sorokienės, išskirtinė tuo, kad čia veikia net dvi turgavietės, valdomos savivaldybės.
„Problemų – nemažai. Iš buvusių 3 tūkst. prekeivių turgavietėse neliko nė trečdalio. Žmonių užimtumas mažėja ir savivaldybė turėtų susirūpinti“, – aiškino pašnekovė.
Per metus – beveik 20 tūkst. Lt
Anot jos, tendencijos rodo, kad turgaviečių vadovai nesuinteresuoti plėtoti šio verslo – neieškoma būdų kaip pritraukti daugiau pirkėjų, kartu ir pardavėjų, nesudaromos geros sąlygos darbui. „Mokytis yra iš ko – reikia pasižiūrėti, kaip dirba privačios turgavietės, prekybos centrai. Dabar žmonės ėmė pamiršti kelią į turgų. Rūpinimasis turgavietėmis turėtų prilygti rūpinimuisi viešuoju interesu“, – svarstė asociacijos vadovė.
Z.Sorokienės teigimu, prekeivius gąsdina pernelyg didelės kainos savivaldybei priklausančiose turgavietėse.
Pavyzdžiui, prekeivis Senajame turguje už 2 metrų vitrinos nuomą kas mėnesį sumoka po 750 Lt. Elektrai išleidžia 320 Lt. Dar reikia sumokėti už įvažiavimą į turgaus teritoriją, taip pat tenka mokėti už tualetą. Prie visų išlaidų dar prisideda apie 100 Lt. Prekeiviams tenka pasirūpinti ir specialia apranga. Per mėnesį, skaičiuojama, vien šios išlaidos sudaro apie 1200 Lt. „Dar prisideda išlaidos kasos aparatui, šaldytuvui, verslo liudijimas, mokesčiai „Sodrai“, kiti mokesčiai. Suskaičiavome, kad per metus vienam turgaus prekeiviui prekybos vieta kainuoja 18,5 tūkst. Lt“, – vardijo Z.Sorokienė.
Ji stebėjosi ir išpūstomis turgaviečių administracijos darbuotojų gretomis: savivaldybei pavaldžiose turgavietėse dirba kelissyk daugiau žmonių, nei jų prireikia privačiame sektoriuje. Automatiškai, anot pašnekovės, išauga ir sąnaudos.
Liudijimai – nuo lito
Asociacijos pirmininko pavaduotojas, uostamiesčio verslininkas Donatas Botyrius pasigedo geranoriškumo ir iš turgaus vadovų. Esą prekeiviai – įbauginti, bijantys pasiskųsti, nerandantys užtarimo. Todėl nuspręsta kreiptis į Seimo narius.
Anot jo, Senasis turgus apskritai turėtų tapti reprezentaciniu, turistų traukos vieta.
Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas tikino, kad nurodinėti, kaip derėtų dirbti savivaldybei pavaldžioms turgavietėms, nederėtų nei organizacijom, nei politikams. „Noriu nuraminti smulkiojo verslo atstovus – Klaipėdoje nuo šių metų net trečdalis verslo liudijimų kainuoja tik simbolinį litą. Pirmieji duomenys rodo, kad norinčiųjų įsigyti verslo liudijimų padaugėjo 12 proc. Klaipėdoje, kitaip nei kituose miestuose, veikia ir privatūs, ir savivaldybei priklausantys turgūs – prekybininkai turi pasirinkimą. Laikai keičiasi ir reikia suprasti, kad savivaldybės turgūs nėra socialinių paslaugų teikėjai“, – aiškino A.Šulcas.
