„Skatiname savo pirkėjų sąmoningą vartojimą ir suvokimą, kad apsipirkimo įpročiai turi poveikį aplinkai. Būtent dėl šios priežasties nuosekliai priiminėjame aplinkai draugiškus sprendimus. Lygiai prieš metus nusprendėme „Iki“ kulinarijos gaminiuose naudoti tik vištieną be antibiotikų. O visai neseniai, gegužės pradžioje, „Iki“ parduotuvėse esančiose sveriamos mėsos vitrinose prekiaujama tik be antibiotikų užauginta šviežia vištiena. Pastebime, kad tokius sprendimus palankiai vertina tiek „Iki“ pirkėjai, tiek gyvūnų gerove besirūpinančios organizacijos“, – teigia V. Budrienė.
Pasak jos, vištienos be antibiotikų tiekėjai sudaro tinkamas paukščių augimo sąlygas ir lesinimą kokybišku maistu paukštynuose, todėl paukščiai išlieka sveiki per visą augimo laikotarpį ir negauna antibiotikų. Šios priežastys lemia aukštą be antibiotikų užaugintų vištų mėsos kokybę. Vištas be antibiotikų auginantys tiekėjai turi specialų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sertifikatą.
„Iki“ duomenimis, vien per 2020 m. kulinarijos gaminiams sunaudota apie 1,33 mln. kilogramų vištienos. Iš jos gaminami tokie populiarūs gaminiai kaip Kijevo kotletai, Cezario salotos, mėsainiai su vištienos maltinuku, įvairiausi sumuštiniai ir kiti populiarūs „Iki“ kulinarijos gaminiai.
Tuo tarpu privataus prekės ženklo linijos „užauginta be antibiotikų“ vištiena prekybos tinklas „Iki“ prekiauja dar nuo 2019 m. „Iki“ duomenys rodo, kad šios rūšies mėsai vartotojai teikia pirmenybę ir ji jau sudaro didžiąją pardavimų dalį. 2021 m. sausio-balandžio mėn., palyginti su tuo pačiu parėjusių metų laikotarpiu, vištienos be antibiotikų „Iki“ parduota 70 proc. daugiau.
Tai jau ne pirmas didelis „Iki“ pokytis, susijęs su gyvūnų gerovės gerinimu. Dar 2021-ųjų metų kovo mėn. prekybos tinklas paskelbė, kad pirmasis kulinarijos gaminiuose nebenaudoja ir narvuose laikomų vištų kiaušinių. „Iki“ planuoja visiškai atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių iki 2025 m.
