Laukinė lašiša tokią spalvą įgauna todėl, kad ėda smulkiuosius vėžiagyvius ir krevetes, turinčias rausvai oranžinio pigmento, vadinamo astaksantinu. Raudoniausios yra Aliaskos žuvys, kurios minta daugiausia vėžiagyviais. Labiau į pietus gyvenančios lašišos yra labiau rožinės.
Ūkiuose auginamos lašišos taip pat yra įvairių spalvų, kurios priklauso nuo dietos. Tačiau ūkiuose jau ne mitybos grandinė ir gyvenamoji vieta, bet patys ūkininkai nusprendžia, kokios spalvos bus jų auginama lašiša.
Ūkiuose lašišos auga tvenkiniuose, kur yra maitinamos tam tikrais šiupiniais, kurių sudėtyje gali būti silkės arba ančiuvių, gluteino, sutrintų plunksnų, vištienos riebalų, genetiškai modifikuotų mielių.
Tokių pašarinių granulių labai svarbus ingeredientas yra astaksantinas. Kai kurie jį gamina iš natūralių medžiagų, o kiti ūkininkai naudoja chemikalus. Nors ši medžiaga gali suteikti lašišai tam tikrų medžiagų, kurių ji turėtų gauti augdama laisvėje, jų šėrimo tokiomis granulėmis tikslas tikrai nėra lašišų sveikata.
Svarbiausia yra suteikti lašišai pigmentą. „Hoffman-LaRoche” sukūrė stardartinių spalvų kortelių sistemą, žinomą kaip DSM.
DSM dabar taip pat yra vienas didžiausių astaksantino gamintojų – vienas svaras medžiagos kainuoja dolerį.
Pigmentai yra brangus „patiekalas“ lašišai – dėl jų žuvies mitybos kaina išauga maždaug 20 proc.
