Vienokiu ar kitokiu būdu trečios pakopos pensijų fonduose kaupia beveik pusė – 48 proc. – respondentų iš Lietuvos ir po 43 proc. atsakiusiųjų Latvijoje bei Estijoje.
Beveik trys iš dešimties respondentų Lietuvoje teigia, kad jie trečioje pakopoje kaupia pensijai patys savarankiškai be papildomo darbdavio indėlio. Dešimtadalis atsakė, kad į trečią pakopą įmokas moka patys ir papildomai prie kaupimo prisideda jų darbdavys. Tokia pati dalis respondentų sako, kad patys įmokų į trečios pakopos fondus nemoka, bet tai daro jų darbdavys.
Tad iš viso, apklausa rodo, kad prie 20 proc. Lietuvos darbuotojų savarankiško pensijos kaupimo prisideda darbdavys. Palyginimui, 2019 m. analogiškos apklausos duomenimis, tokių darbuotojų Lietuvoje tebuvo 13 proc.
„Geriausios pensijų sistemos pasaulyje pasižymi dideliu darbdavių įsitraukimu į papildomą kaupimą pensijai. Tad džiugu matyti augantį Lietuvos darbdavių susirūpinimą savo darbuotojų finansine gerove pensijoje. Vos per dvejus metus dalis darbuotojų, prie kurių kaupimo prisideda darbdavys, išaugo 53 proc. Negana to, Lietuva pagal darbdavių įsitraukimą gerokai lenkia kaimynines Baltijos šalis“, – sako Loreta Načajienė, „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.
Latvijoje darbdaviai prisideda prie 12 proc. darbuotojų papildomo pensijos kaupimo, Estijoje – prie 13 proc.
Darbdavio indėlis padidintų kaupiančiųjų kiekį
Apklausa rodo, kad aktyvesnis darbdavių įsitraukimas į pensijos kaupimą, padėtų paskatinti ir pačių gyventojų savarankišką dalyvavimą trečioje pakopoje. Net 53 proc. – daugiau nei pusė – šiuo metu trečioje pakopoje nekaupiančių lietuvių svarstytų šiuo būdu papildomai taupyti pensijai, jeigu tokia pačia suma prisidėtų ir darbdavys.
„Jeigu žmogus pageidauja jaustis patogiai išėjęs į pensiją, gaunama pensija turėtų siekti ne mažiau nei 70–80 proc. iki tol buvusių pajamų. Pagal dabartinę pensijų sistemą ir prognozes Lietuvoje, asmuo norėdamas užsitikrinti tokio dydžio pensiją turi jai kaupti papildomai – vien senatvės pensijos ir kaupimo antroje pakopoje tam neužteks. Deja, kol kas nedaug Lietuvos gyventojų kaupia pensijai trečioje pakopoje, tad darbdavio indėlis šioje vietoje yra labai svarbus“, – sako L.Načajienė.
Lietuvoje kaupti pensijai labiausiai nusiteikę vadybininkai
Darbdavio įmokos į darbuotojo trečios pakopos pensijų fondus, dar kitaip vadinamos darbdavio pensija, vis labiau populiarėja kaip motyvacinė ir darbuotojų lojalumą didinanti priemonė, teigia L.Načajienė.
„Darbdaviai ir darbuotojai pastebi jos privalumus: pastarieji darbdavio pensiją mato kaip būdą skatinti lojalumą įmonei, ji didina jų pasitikėjimą ateitimi ir saugumo jausmą. Taip darbdavio pensija kuria ilgalaikę pridėtinę vertę organizacijoje. Savo darbuotojams ją siūlo ir bankas „Luminor“. Tiesa, mūsų apklausa rodo, kad, kaip ir su visomis motyvacinėmis priemonėmis, darbdavio pensijos aktualumas priklauso ir nuo darbuotojų profilio“, – sako L.Načajienė.
Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvoje daugiausia žmonių, savarankiškai kaupiančių pensijai trečios pakopoje yra tarp dirbančiųjų savarankiškai ir užimančiųjų vadybines pozicijas. Latvijoje daugiausia kaupia į 50–59 metų amžiaus grupę patenkantys žmonės, Estijoje – specialistai ir tarnautojai.
