Tyrimas rodo, kad beveik dvigubai padaugėjo Lietuvos įmonių, matuojančių savo veiklos poveikį aplinkai: jei 2021 m. tokių buvo vos 7 proc., šiemet jų yra 13 procentų. Tačiau nėra žinoma, kokias metodikas matavimams įmonės taiko ir ar jos pakankamos poveikiui įvertinti. Be to, absoliuti dauguma (96 proc.) šalies bendrovių neturi nusistačiusios tvarumo tikslų, skirtų neigiamo pėdsako mažinimui.
„Nors įmonių dėmesys veiklos tvarumui auga, tačiau įgūdžių ir žinių, kaip jį matuoti, Lietuvos verslui dar stinga. Suprantama, kad tiksliam poveikio matavimui reikia kompetencijos. Tačiau reikšmingai sumažinti savo pėdsaką galima ir be didelių pastangų“, – pastebi „Green Genius“ vadovas Ruslanas Sklepovičius.
Mažas iniciatyvų poveikis
Atlikto reprezentatyvaus tyrimo duomenimis, kas penkta įmonė (21 proc.) vykdo įvairias tvarumo iniciatyvas. „Šiuo metu tvarumo iniciatyvos tampa madingomis, vis daugiau įmonių pradeda suprasti, kad yra socialinės aplinkos dalis, todėl turi prisidėti ir prie visuomenės gerovės. Visgi tenka pripažinti, kad kol kas tai daugiau viešiesiems ryšiams skirti veiksmai, o jų poveikis klimatui labai mažas“, – pastebi R.Sklepovičius.
Trys ketvirtadaliai įmonių rūšiuoja, kiek daugiau negu pusė renkasi iš perdirbtų medžiagų pagamintas darbo priemones, kas penkta siekia tarptautinių veiklos tvarumą patvirtinančių sertifikatų. Kiti tvarios veiklos būdai Lietuvos įmonėse – naudoja mažiau taršias transporto priemones, perka ekologišką produkciją iš perdirbtų žaliavų, mažina perteklinį vartojimą įmonėje.
Į veiklos tikslus tvarumas dar skinasi kelią
„Energetika ir mobilumas atsakingi už didžiąją dalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Žalioji energija yra vienas iš efektyviausių poveikio aplinkai mažinimo būdų, o kylant žaliavų ir energijos kainoms bei didėjant energetinės nepriklausomybės svarbai atsiranda ir daugiau argumentų ją rinktis“, – sako R.Sklepovičius.
Didelės tarptautinės bendrovės poveikio mažinimą dažniausiai būna įsitraukusios kaip vieną iš savo verslo tikslų. Lietuvoje tai kol kas labai reta.
„Verslo poreikis tirti tikrąjį savo poveikį aplinkai neabejotinai augs, tokius tyrimus teikiančių ir skaičiavimus atliekančių įmonių tik daugės, tačiau padaryti pokytį jau šiandien užtektų dviejų žingsnių: pirkti elektrą tiesiai iš saulės ar vėjo elektrinių Lietuvoje bei naudoti elektromobilius, kraunamus žaliąja elektra. Tai būtų pats reikšmingiausias iš kiekvienai įmonei gana lengvai įgyvendinamų pokyčių stabdant klimato kaitą“, – sako R.Sklepovičius.
Vos 6 proc. apklaustų įmonių atstovų teigia, kad turi elektromobilius. „Automobilių gamintojai gamyboje sunaudoja vis mažiau CO2, klientams jau pristatomi kai kurie modeliai su nuline emisija. Tad verslui belieka rinktis tvarius automobilius naudojimui“, – sako R.Sklepovičius.
Lietuvos įmonių apklausos vykdytos 2021 m. ir 2022 m. kovo mėnesį, respondentai apklausti pagal įmonės dydį, veiklos vietą, reprezentatyvi imtis – 500 tiriamųjų, nuo labai mažų (iki 4 darbuotojų) iki didelių (101 ir daugiau darbuotojų) įmonių visoje Lietuvoje.
