Tyrimo duomenimis, per pastarąjį penkmetį Lietuvoje startuolių skaičius augo sparčiausiai iš visų Baltijos šalių – praėjusiais metais jų turėjome 1,1 tūkst., o tai yra net 40 proc. daugiau nei buvo 2016 m.
Lyginant su Estija ir Latvija, Lietuvoje sparčiausiai augo ir startuoliuose dirbančiųjų skaičius – jis 2016–2020 m. laikotarpiu padidėjo net 23 proc. Tyrimo duomenimis, vien praėjusiais metais tokių darbuotojų buvo daugiau nei 13 tūkst., o jų atlyginimai – beveik du kartus didesni už šalies vidurkį.
„Pasauliniu mastu pripažinti startuoliai yra vienas esminių inovatyvios ekonomikos bruožų, šie pradedantys verslai kuria realią ir išties apčiuopiamą vertę mums visiems. Startuoliams Lietuvoje ambicijų augimui netrūksta, todėl turime užtikrinti tinkamas sąlygas šios ekosistemos vystymuisi – palankią verslo aplinką, talentų pasiūlą bei tikslines paramos priemones. 1 mlrd. ekonomikai plane numatėme svarią paramą startuolių plėtrai ir įvairioms inovatyvioms idėjoms įgyvendinti“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Baltijos startuolių ekosistema gali augti kartais
„Google“ eksporto ir startuolių industrijos vadovo Baltijos šalims Audriaus Janulio teigimu, inicijuoti vieną išsamiausių kada nors paskelbtų tyrimų paskatino noras išsiaiškinti, koks yra Baltijos šalių startuolių ekosistemos potencialas ir kaip padėti startuoliams tapti „plėtruoliais“ (angl. scale-up).
„Mūsų tikslas buvo išsiaiškinti, ko trūksta startuolių ekosistemai, kad ji galėtų plėstis, o jos dalyviai augtų generuodami apčiuopiamą grąžą šalies ekonomikai. Kasdien konsultuojame startuolius ir žinome – kurti savo startuolį yra sunku. Dar sunkiau – sukurti išties sėkmingą verslą, „plėtruolį“, generuojantį milijonines pajamas ir įdarbinantį tūkstančius darbuotojų. Tačiau tokių pavyzdžių Lietuvoje jau turime. Vienas iš tyrimo tikslų ir buvo išsiaiškinti, kokia yra jų sėkmės formulė“, – pasakoja A.Janulis.
Startuolius, kaip ir visus verslus, veikia makroekonominė aplinka – pandemija, infliacija, geopolitinė įtampa. Anot A.Janulio šiame tyrime buvo žvelgiama į ilgalaikes tendencijas, kad tiek startuoliai, tiek kiti ekosistemos dalyviai galėtų priimti atitinkamus sprendimus.
Tyrimas parodė, kad du pagrindiniai iššūkiai, kuriuos įvardija patys startuoliai – nuolatinis talentų trūkumas ir iššūkiai pritraukiant finansavimą iš rizikos kapitalo fondų. Duomenys rodo ir dar vieną spragą – startuolių įkūrėjai dažniausiai per mažai domisi sparčia jų verslo modeliams taikomų ES teisės aktų raida.
Startuolių akcijos – patrauklus būdas privilioti trūkstamus talentus
Tyrimo metu buvo atlikta reprezentatyvi darbuotojų apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 1,7 tūkst. žmonių. Jos metu paaiškėjo, kad Baltijos šalyse startuolių įvaizdis yra labai geras. Darbuotojus labiausiai motyvuoja lanksti darbo politika, didesnės karjeros galimybės, pridėtinių verčių paketai, įdomus produktas bei suteikiama laisvė veikti.
Tačiau nepaisant to, talentų trūkumo problema yra itin opi – net 65 proc. jau įsitvirtinusių, didesnes algas pasiruošusių mokėti startuolių Baltijos šalyse teigia, kad jiems sunku rasti ir pritraukti reikalingus darbuotojus. Lietuvoje ypač trūksta duomenų analitikų, IT inžinierių bei pardavimų ir verslo plėtros specialistų.
Dar sunkiau yra ką tik įkurtiems startuoliams, nes dauguma verčiau rinktųsi karjerą korporacijoje arba brandą pasiekusiame startuolyje.
Tyrimas atskleidė, kad lietuviai svarstytų galimybę prisijungti prie naujai įsteigto startuolio tuo atveju, jei atlygis būtų vidutiniškai 42 proc. didesnis.
Tyrimas atskleidė, kad lietuviai svarstytų galimybę prisijungti prie naujai įsteigto startuolio tuo atveju, jei atlygis būtų vidutiniškai 42 proc. didesnis. Tai susiję su tuo, kad maždaug pusė respondentų darbą startuoliuose sieja su nuolatiniais pokyčiais ir stabilumo trūkumu.
Daugiau nei 60 technologijų sektoriaus bendrovių vienijančios asociacijos vadovė įsitikinusi, kad šį iššūkį įveikti padėtų darbuotojams sudaryta galimybė įsigyti startuolio akcijų.
„Darbuotojų akcijų opcionai – reali priemonė, galinti pritraukti geriausius pasaulio talentus. Tačiau svarbu ne tik šią priemonę naudoti, bet ir aiškiai su ja supažindinti potencialius darbuotojus – apklausa rodo, kad daugiau sužinoję apie opcionų sandorius, žmonės yra labiau linkę juos vertinti kaip paskatą prisijungti prie startuolio“, – sako Inga Langaitė, asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė.
Be to, darbuotojų akcijos yra būtinas ingredientas ilgalaikei ekosistemos sėkmei, mat didelės sėkmės atveju, pavyzdžiui, startuoliui tapus vienaragiu, darbuotojai iš akcijų gauna didelį uždarbį – tai leidžia jiems patiems tapti verslo angelais, investuoti į kitus startuolius, mentoriauti ir pan. – susikuria taip vadinamas sniego gniūžtės efektas.
Fondų finansavimas pasiekiamas tik po 20 susitikimų
Tyrimo duomenimis, kitas Lietuvos startuolių iššūkis – lėšų iš rizikos kapitalo fondų pasiekiamumas. Tai, kaip pagrindinę problemą, nurodė net 45 proc. respondentų.
Nors finansavimo galimybių yra ir jų daugėja, fondų dėmesį startuoliams pavyksta pritraukti ne iš karto. Rokas Šalaševičius, „Civitta“ partneris, įsitikinęs, kad „plėtruoliais“ virsti siekiantys startuoliai turi būti itin atkaklūs, nes į rizikos kapitalo fondus gali tekti kreiptis ne vieną dešimtį kartų.
„Tyrimas rodo, kad auginant startuolį vien stipraus produkto, didelės ambicijos ir „užsidegusios“ komandos neužtenka – reikia daug užsispyrimo ir kantrybės. Vidutiniškai vienam startuoliui Lietuvoje su rizikos kapitalo fondais reikia susisiekti bent 20 kartų, kol pagaliau jiems pavyksta gauti finansavimą“, – sako R.Šalaševičius.
Jis siūlo pasinaudoti sąlyginai mažos ekosistemos privalumais ir ryšiais su serijiniais antrepreneriais, ypač norint pritraukti užsienio investuotojų dėmesį.
Atkreipti fondų dėmesį galima pasitelkiant jau įsitvirtinusių startuolių steigėjų kontaktus ir pagalbą, kad nereikėtų rašyti „šaltų“ el. laiškų. Esant galimybei į startuolio komandą arba valdybą pravartu pakviesti daugkartinį antreprenerį – tyrimas rodo, tokio žmogaus turėjimas komandoje startuolio sėkmės tikimybę augina kartais.
Domėjimasis ES politika – galimybė startuoliams
Tyrimas parodė ir tai, kad Baltijos šalyse įsikūrę startuoliai per mažai domisi jų veiklai įtakos turinčiais Europos Sąjungos reglamentais.
„Startuoliams ypatingai derėtų įsitraukti į skaitmeninę ekonomiką formuojančius ES reguliavimus, nes jie turi tiesioginės įtakos startuolių veiklai tiek ES, tiek ir už jos ribų. Vienas ryškiausių tokių ES reguliavimo pavyzdžių yra 2018 m. Briuselyje priimtas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, galiojantis visiems Europoje veiklą vykdyti siekiantiems verslams, kurį vėliau pritaikė ir kitos pasaulio šalys“, – komentavo Veeli Oeselg, bendrovės „Civitta“ partnerė.
Anot jos, startuoliams, norintiems augti už Lietuvos ribų ir įsitvirtinti pasaulinėse arba ES rinkose, reikia ne tik sekti ES skaitmeninę politiką, bet ir patiems aktyviai dalyvauti ES teisėkūros procesuose.
Susipažinti su tyrimu galima čia.