Verslas turi būti tvarus
Kaip rodo ISM tyrimas, Lietuvoje auga socialiai atsakingo jaunimo karta, kuri tokios pat atsakomybės reikalauja iš organizacijų. Apklausos rezultatai atskleidė, kad moksleivių nuomone, šiuolaikinis verslas turi būti tvarus – taip atsakė net 75 proc. apklausos dalyvių. Paprašyti įvardinti svarbiausias tvaraus verslo savybes, moksleiviai pirmiausia išskyrė aplinkai draugiškų produktų kūrimą/paslaugų užtikrinimą, taip teigė net 53 proc. moksleivių. Net 52 proc. respondentų tvariam verslui priskyrė organizacijų skiriamą dėmesį darbuotojų švietimui ir tobulėjimui, 47 proc. rūpestį darbuotojais, 34 proc. rūpestį aplinka, 32 proc. inovacijų diegimą.
Kaip sako dr. Dalius Misiūnas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius, šiandien į darbo rinką įsiliejanti karta išsiskiria itin gerais technologiniais įgūdžiais bei empatija – šios kartos atstovams svarbu prisidėti prie globalių problemų sprendimo, todėl tokios pat atsakomybės jie tikisi ir šiuolaikinių organizacijų. Pasak jo, prisitaikyti prie naujos kartos keliamų standartų ir į darbo rinką atnešamų pokyčių turi ne tik verslas, tačiau ir švietimo sistema.
„Švietimo sektorius turi reaguoti į pasaulines aktualijas, vyraujančias temas ir problemas, su svarbiausiais iššūkiais ir sprendimais supažindinti studentus. Šiandien į universitetą žengiančiam jaunam žmogui reikia ne tik technologiškai paruoštos ir modernios mokymosi aplinkos, tačiau ir atitinkamai sukurtų ir koreguojamų mokymosi programų. Kaip rodo mūsų apklausa, net kas trečias jaunuolis nori įkurti savo verslą arba dirbti laisvai samdomą darbą, didžioji dauguma apklaustųjų sako, kad verslas turi būti tvarus ir prisidėti prie pasaulinių problemų sprendimo. Todėl ISM universitete nuo rudens pradedame naują bakalauro studijų programą Verslumas ir inovacijos, kurioje studentai susipažins su technologijų pasauliu, šiuolaikinių verslų kūrimo principais, sužinos, kaip kurti tvarius startuolius“, – sako dr. D.Misiūnas.
Į programos kūrimą įsitraukė Milda Mitkute, milijardinio startuolio „Vinted“ bendraįkūrėja, tarptautinės sėkmės sulaukusi organizacija „Tesonet“, rizikos kapitalo fondas „Practica Capital“ ir startuolių akceleratoriai „70 Ventures” ir „Startup Wise Guys“.Verslumo ir inovacijų programos pagrindas yra pačių studentų kuriamas ir visų studijų metu vykdomas tęstinis verslo projektas. Jis prasidės nuo pirmos mokslų savaitės, o jį vykdyti studentams padės mentoriai iš sėkmingų technologijų įmonių.
Jaunimas pelno nelaiko pagrindiniu verslo tikslu
Atlikta apklausa padėjo išsiaiškinti, kokie elementai, jaunimo nuomone, yra privalomi šiuolaikiniam inovatyviam verslui. Tad šalia tvarumo respondentai išskyrė ir globalumą – taip atsakė net 64 proc. moksleivių. 48 proc. apklaustųjų pasisakė ir už tai, kad inovatyvūs verslai spręstų globalius iššūkius.
Faktą, kad naujoji kartai jautriai reaguoja į savo aplinką ir jai rūpi, kokiu principu veikia organizacijos atskleidžia ir kiti apklausos rezultatai – net 48 proc. moksleivių mano, kad pelnas neturi būti pagrindinis inovatyvaus verslo tikslas.
Kaip sako dr. Eigirdas Žemaitis, ISM bakalauro programos Verslumas ir inovacijos vadovas, naujoji karta yra nusiteikusi keisti pasaulį – jai svarbiausiu faktoriumi renkantis darbovietę tampa ne užmokestis, tačiau kompanijos socialinė atsakomybė, įvaizdis, tvarumo politika, požiūris į darbuotojus. Be viso to, šiandienos jaunimas yra iniciatyvus, nebijantis rizikuoti, o gebėjimas laisvai naudotis technologijomis jiems atveria galimybes pirmąjį verslą įkurti dar besimokant mokykloje. Kaip rodo ISM apklausa, savo verslą įkurti jau bandė beveik kas penktas 9-12 klasių Lietuvos moksleivis, o labiausiai savo verslą pradėti motyvuojantis faktorius – kaip atsakė 70 proc. respondentų – galimybė įgyvendinti savo idėją.
