Ketvirtadienį ministerija svetainėje skelbia jo rezultatus.
Tyrimo metu žemiausiai įvertintas kriterijus – komunikaciniai gebėjimai (2,9 balai iš 100). Aukščiausiai – Lietuvos žiniasklaidos priemonių rodiklis, kuris įvertintas 33,5 balais iš 50. Informacinės grėsmės bei žiniasklaidos priemonių nepriklausomumas atitinkamai įvertinti 31,3 ir 30,1 balais.
„Tai reiškia, jog Lietuvos žiniasklaida rengia pakankamai priemonių Lietuvos tautinių mažumų kalbomis (39 balai). Dauguma respondentų sutinka su teiginiu, kad Lietuvos žiniasklaidos priemonės yra nepriklausomos, jų kuriamas turinys informuoja visuomenę ir šviečia gyventojus“, – teigia Kultūros ministerija.
Svarbu pastebėti, kad internetas mobiliajame telefone jau tampa įprastu kasdieniniu dalyku Lietuvos visuomenėje.
„Mobilusis telefonas, televizija, interneto naudojimas stacionariuose prietaisuose bei radijo klausimasis vertintini kaip universaliai paplitę žiniasklaidos ir komunikavimo įrankiai Lietuvoje (daugiau nei pusė gyventojų naudojasi kasdien arba beveik kasdien.) Svarbu pastebėti, kad internetas mobiliajame telefone jau tampa įprastu kasdieniniu dalyku Lietuvos visuomenėje (49 proc. naudojasi kasdien arba beveik kasdien)“, – rašoma tyrimo išvadose.
Iš informacijos šaltinių didžiausią svarbą vis dar išlaiko televizija (4,5 balo iš 5 ).
„Interneto ir radijo svarba panaši (4,1), tuo tarpu spausdintos žiniasklaidos svarba ženkliai mažesnė (3,7).
Vertinant informacijos kanalus internete, didžiausią svarbą išlaiko žinių portalai (4 balai iš 5), socialinių tinklų svarba ženkliai mažesnė (3,1), tačiau pastarasis kanalas itin svarbus jaunesniems respondentams, vadinasi turi didelį potencialą auginti savo įtaką“, – teigiama ataskaitoje.
Tyrimo metu nustatytas sugebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis rodiklis – 49,2 balai iš 100.
Ministerijos teigimu, Lietuvos gyventojai turi gerus kompiuterinio raštingumo bei interneto gebėjimus bendrauti, apsaugoti savo asmeninius duomenis ar ieškoti darbo (59,7 balai).
Daugelis tautinių mažumų atstovų vartoja „ideologiškai įvairesnę“ žiniasklaidą – be lietuviškos dažniausiai domisi ir Rusijos žiniasklaida, kuri daugelį naujienų, ypač politinių, pateikia, akcentuodama priešingus dalykus.
Kritiško vertinimo rodiklis – 32,6 balais iš 86. Dedamoji – žiniasklaidos priemonių turinys bei jų veikimo supratimas įvertinta 31,2 balais, o supratimas apie žiniasklaidos priemones ir jų reguliavimą – 54,5 balais.
„Lietuvos visuomenė savo žiniasklaidai nėra kritiška: šalies žiniasklaidoje gyventojai visų pirma akcentuoja informacinę, pramoginę ir švietėjišką funkciją (vertinimai 3,9–4,2 5 balų skalėje). Santūriau vertinamas įtakos darymas (3,5), dar mažiau – siekis įbauginti visuomenę (3,1). Iš pirmo žvilgsnio toks matymas turėtų būti vertintinas kaip labai geras, tačiau įtakos nepripažinimas rodo nekritinį auditorijos mąstymą ir nepakankamą vartotojų sąmoningumą, todėl santykinai geras Lietuvos žiniasklaidos vertinimas sietinas ne su gera žiniasklaidos kokybe, o visų pirma su silpnais pačios auditorijos gebėjimais ją vertinti“, – rašoma tyrimo ataskaitoje.
Be to, 42 proc. Lietuvos gyventojų nesuvokia, kad už turinį internete gali kilti teisinė atsakomybė, tad, ministerijos vertinimu, teisiniai atsakomybės aspektai suvokiami nepakankamai gerai.
„Lyginant pagrindinio ir papildomo – tautinių mažumų, tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad tarp Lietuvos gyventojų ir pagrindinių tautinių mažumų nėra didelių žiniasklaidos priemonių vartojimo raštingumo skirtumų. Tyrimas parodė, kritiško vertinimo rodiklis tarp tautinių mažumų atstovų netgi reikšmingai didesnis nei visų šalies gyventojų. Šį reiškinį galima paaiškinti tuo, kad daugelis tautinių mažumų atstovų vartoja „ideologiškai įvairesnę“ žiniasklaidą – be lietuviškos dažniausiai domisi ir Rusijos žiniasklaida, kuri daugelį naujienų, ypač politinių, pateikia, akcentuodama priešingus dalykus“, – tikina Kultūros ministerija.
Tyrimą Kultūros ministerija teigia užsakiusi atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendacijas.
Pagrindiniai tyrimo tikslai – nustatyti ir įvertinti gyventojų gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, kritiškai vertinti žiniasklaidos priemonėse pateiktą informaciją ir jų komunikacinius gebėjimus. Taip pat buvo svarbu ištirti, kaip gyventojai vertina lietuviškose žiniasklaidos priemonėse pateikiamą informaciją ir pačias žiniasklaidos priemones.
Tyrime išskiriamos dvi tikslinės grupės: reprezentatyvi nuolatinių Lietuvos gyventojų grupė bei pagrindinių Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų – rusų ir lenkų grupė. Tikslinių Lietuvos tautinių mažumų grupių – rusų ir lenkų – pasirinkimą lėmė šalies tautinė sudėtis. Paskutinio Lietuvos Respublikos gyventojų ir būsto surašymo duomenimis, lenkai (6,6 proc. visų gyventojų) ir rusai (5,8 proc.) yra dvi didžiausios Lietuvos tautinės mažumos. 2011 m. Lietuvoje gyveno 84,2 proc. lietuvių, taip pat 1,2 proc. baltarusių, 0,5 proc. ukrainiečių ir 0,6 proc. kitų tautybių gyventojų.
Su tyrimu ir išvadomis galima susipažinti čia.
