„Coface“ ekspertų vertinimu, daugumą sektorių neigiamai veiks išaugusios žaliavų kainos, tiekimo grandinės sutrikimai, taip pat – grūdų tiekimo problemos, nes būtent Rusija ir Ukraina yra vienos didžiausių grūdų tiekėjų. Tebesitęsiant puslaidininkių trūkumui ir COVID-19 pandemijos poveikiui, kurį gerai pademonstravo Šanchajaus uosto uždarymas, padėtis pasaulio ekonomikoje tik blogės.
Didžiausi smūgiai laukia daug energijos suvartojančių sektorių
Prognozuojama, kad didžiausius smūgius patirs daug energijos suvartojantys ir cikliškai veikiantys naftos produktų, chemijos, transporto, automobilių gamybos, popieriaus, tekstilės, drabužių, žemės ūkio ir maisto pramonės sektoriai. Jau kelerius metus jie patiria iššūkių dėl sunkiau pritaikomų technologinių naujovių, aplinkosaugos taisyklių pokyčių ir mažėjančios paklausos. Pavyzdžiui, popieriaus sektorius traukiasi dėl pasaulyje vykstančio skaitmeninimo ir stiprėjančios žmonių socialinės atsakomybės. Ilgalaikėje perspektyvoje dar neaišku, kokiu mastu bus paveiktas mažmeninės prekybos sektorius.
Nors transporto sektorius apskritai yra energijai imlus ir jį veikia išaugusios naftos kainos, „Coface“ prognozėmis, karo poveikis bus skirtingas. Pavyzdžiui, 2022 m. I ketv. jūrų transporto pelnas siekė 28 proc. jo apyvartos, o oro transporte, atvirkščiai, susidarė 11 proc. apyvartos nuostolis.
Vertinant gyvybiškai svarbius žemės ūkio ir maisto produktų sektorius, „Coface“ atkreipia dėmesį į aukštas maisto produktų ir gamybos priemonių, ypač trąšų, kainas. Todėl daliai pasaulio netgi prognozuojamas badmetis ir su juo susiję socialiniai neramumai. Aukštos energijos kainos didina žemės ūkio kultūrų auginimo sąnaudas, dėl to mažėja ūkininkų derlius, o pasaulinį žemės ūkio ir maisto produktų sektorių jau dabar neigiamai veikia net keli veiksniai, tokie kaip klimato pokyčiai, sausros ar didelio masto gaisrai.
Vis dėlto ilgalaikėje perspektyvoje „Coface“ prognozuoja laipsnišką vartotojų ir įmonių įpročių prisitaikymą prie pasikeitusių sąlygų (pvz., energijos taupymą, perėjimą nuo kvietinių miltų prie alternatyvių kultūrų) ir pokyčius tiekimo grandinėse. Jau šiuo metu svarbiausi krovinių vežimo geležinkeliais maršrutai tarp Europos ir Kinijos plėtojami už Rusijos ribų, taip sukuriant vidinį koridorių.
Stabili paklausa išliks žiniasklaidos ir IRT paslaugoms, farmacijos produktams
„Coface“ numato, kad atspariausi išliks inovatyvūs verslai, kurių veikla grindžiama technologijomis ir moksliniais tyrimais. Tarp šių veiklos sričių – IRT ir žiniasklaidos sektoriai, kuriuose reikalingos investicijos ir įranga atsirado dar prieš ekonominę krizę, todėl tiekimo grandinės sutrikimai įtakos neturėjo. Be to, šios paslaugos tapo būtinos ir jomis galima naudotis nuotoliniu būdu, jų nevaržo fizinės ar geografinės kliūtys, skirtingai nei kitų veiklų, pavyzdžiui, krovinių vežimo.
„Dabartiniame kontekste toliaregiški atrodo Lietuvoje priimti sprendimai plėtoti informacinių technologijų, skaidrios žiniasklaidos ir farmacijos sektorius, taip pat skatinti fintech įmones. Tokių bendrovių ir jose dirbančių specialistų skaičius nuosekliai auga – tai stiprina Lietuvos ūkio atsparumą ir didina galimybes eksportuoti“, – sako Mindaugas Sventickas, „Coface Baltics“ vadovas.
Nors daugelyje pasaulio šalių pandeminiai ribojimai sušvelninti, jie dar nesibaigė, todėl farmacijos sektoriui prognozuojamos teigiamos perspektyvos ir aukšti finansiniai rodikliai. Taip pat tikimasi, kad specialiųjų cheminių medžiagų gamyba, tokių kaip grožio produktų ar kvapiųjų medžiagų, bus atsparesnė palyginti su kitomis chemijos pramonės šakomis.
Lietuvos ekonomikai palankus veiklų diversifikavimas
Tikėtiną karo poveikį skirtingoms Lietuvos ūkio šakoms vertina ir kredito biuras „Creditinfo Lietuva“, išanalizavęs daugiau kaip 40 tūkst. įmonių, veikiančių aukščiau išvardintuose sektoriuose.
„Lietuvos ekonomikos atsparumą didina tai, kad mūsų šalies ūkis yra gerai diversifikuotas ir orientuotas į eksportą, o šiuo metu labiau pažeidžiamų sektorių nuostolius kompensuoja vis stiprėjantys IT ir farmacijos sektoriai“, – teigia Jekaterina Rojaka, „Creditinfo Lietuvos“ verslo plėtros ir strategijos vadovė.
Vis dėlto ji atkreipia dėmesį, kad daliai sektorių, tokių kaip transportas ir statybos, reikėtų atidžiau vertinti savo perspektyvas. 2021 m. duomenimis, Lietuvoje veikė daugiau kaip 10 tūkst. statybų bendrovių, kuriose dirbo daugiau kaip 106 tūkst. darbuotojų. Dar daugiau darbuotojų – beveik 120 tūkst. – užimti transporto sektoriuje, kuriame Lietuvoje veikia per 6 tūkst. įmonių. J.Rojakos teigimu, kol kas stabiliai veikia dar vienas svarbus sektorius – mažmeninė prekyba, kuriai atstovauja per 9 tūkst. bendrovių su daugiau kaip 108 tūkst. darbuotojų.
Visą „Coface“ tyrimą galima rasti čia.
