Serbijos (75 proc.) ir Kroatijos (74 proc.) verslai įsitikinę, kad stambios įmonės privalo pasirūpinti, jog atsiskaitymai būtų vykdomi laiku, tačiau Baltijos šalyse šis rodiklis yra netgi žemesnis už Europos vidurkį. Estijoje ir Latvijoje vėluojančių mokėjimų vidurkis siekia 67 proc., Lietuvoje – 62 proc., o tai yra prasčiausi rezultatai iš visų apklausoje dalyvavusių įmonių atstovų.
Apklausos duomenys rodo ir tai, kad 29 proc. respondentų moka savo tiekėjams vėliau, nei kada nors patys būtų tikėjęsi mokėjimų iš savo klientų. Lietuva, šiuo atveju, pirmauja, siekdama 38 proc., po jos rikiuojasi Airija, Slovakija, Šveicarija (35 proc.) ir Estija (34 proc.). Įmonės Slovėnijoje (23 proc.) mažiau tikėtina, jog mokėtų tiekėjams vėliau, nei patys tikėtųsi iš savo klientų.
„Net 64 proc. Lietuvos verslų iškėlė opią vėluojančių mokėjimų problemą – būtent tiek įmonių jaučiasi neužtikrintos klientų galimybe sumokėti už paslaugas laiku. Žvelgiant į mokėjimų terminus, daugiau nei pusė – 52 proc. – įmonių mano, kad jų nustatyti mokėjimo terminai yra per ilgi ir per dosnūs, kas atsiliepia nemenka žala verslo spurtavimui. Net 45 proc. šalies respondentų tyrime pabrėžė, kad vėluojantys mokėjimai trukdo jiems samdyti naujus darbuotojus ir taip sukuria sudėtingas sąlygas verslo plėtrai“, – sako Ilva Valeika, „Intrum“ generalinė direktorė Baltijos šalyse.
Ekspertė taip pat pažymi, jog 42 proc. įmonių atstovų yra įsitikinę, kad plečiant mokėjimų terminus, išauga ir rizika verslo augimui. B2C sektoriuje mokėjimai dažniausiai atliekami 10 dienų vėliau, B2B – 12 dienų vėliau, nei turėtų būti, o viešajame sektoriuje mokėjimai atliekami 11 dienų vėliau.
Nors 2020 m. 43 proc. Europos įmonių priėmė ištęstas didelių bendrovių mokėjimo terminų sąlygas, dabar šis rodiklis išaugo iki net 54 proc. Labai panašus skaičius – 49 proc. – mokėjimų iš mažų ir vidutinių įmonių neviršijo praėjusių metų lygio (47 proc.). Maždaug 20 proc. įmonių griežtai nesutiko su ilgesniais mokėjimo terminais.
