Laboratorijose ištyrus 33 rūšių maisto prekes, nustatyta, kad net 23 iš jų skiriasi ne tik sudėtimi, bet ir skoniu, spalva ar konsistencija.
Taigi Lietuva patenka į sąrašą valstybių Rytų ir Vidurio Europoje, kurioje žinomi gamintojai parduoda kitokios sudėties produktus nei Vakarų Europoje.
Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas šią situaciją vadina „neskania“. Kai kuriose Vidurio Europos šalyse kilo skandalas, kai paaiškėjo, kad gamintojai produktams naudoja kitokią sudėtį nei prekėms, skirtoms Vakarų Europai.
„Jei vartotojas perka visoje Europos Sąjungoje žinomą produktą, jis natūraliai viliasi, kad ragaus tą patį nuo Vilniaus iki Lisabonos, ir gamintojai turi užtikrinti tai“, – pranešime spaudai sako B.Markauskas.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris praėjusią savaitę pareiškė, kad valstybių narių institucijoms reikia suteikti daugiau įgaliojimų užkirsti kelią prastesnės kokybės maisto produktų pardavimui kai kuriose Europos Sąjungos (ES) šalyse.
„ES ši praktika jau dabar yra draudžiama. Mes turime suteikti daugiau galių nacionalinėms institucijoms, kad būtų užkirstas kelias šioms praktikoms visur, kur jos egzistuoja“, – trečiadienį sakydamas metinę kalbą Europos Parlamente Strasbūre sakė Europos Komisijos vadovas.
Europos Komisijos pirmininkas pareiškė, jog „lygiųjų sąjungoje negali būti antros klasės vartotojų“.
„Aš niekada nepritarsiu, kad nepaisant identiško supakavimo ir prekės ženklo, kai kuriose Europos šalyse maisto kokybė yra prastesnė nei kitose“, – sakė J.C.Junckeris. – Slovakai nenusipelno, kad jų žuvies piršteliuose būtų mažiau žuvies, vengrai – kad jų maiste būtų mažiau mėsos, čekai – kad jų šokolade būtų mažiau kakavos“, – teigė jis.
Lietuvos žemės ūkio ministerija neatskleidžia, kokie rasti produktai Lietuvoje. Apie tai bus pranešta antradienį rengiamoje spaudos konferencijoje.
„Formaliai teisiškai – visi šie produktai atitinka jiems keliamus sudėties ir ženklinimo reikalavimus. Tačiau tai, kad beveik 70 proc. analizuotų produktų buvo nustatyti skirtumai, rodo, kad šis klausimas privalo būti ir toliau nagrinėjamas, o tyrimai plečiami“, – sako Darius Remeika, VMVT direktorius.