N.Mačiulis, gerokai atitrūkęs nuo kitų, sąraše rikiuojasi su 278 potencialios įtakos indeksu, G.Nausėda – su 194, V.Vasiliauskas – su 153.
Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas, lyderiaujantis pagal komunikacijos intensyvumą, potencialios įtakos indekso lentelėje užima ketvirtą poziciją (130). Greta jo rikiuojasi ekonomistė Rūta Vainienė – tiek pagal potencialios įtakos indeksą (93), tiek pagal žinomumą.
Atsilikdami nuo jos, įtakos lentelėje toliau – Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, Žygimantas Mauricas, „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas, ekonomistas Romas Lazutka (atitinkamai 59, 52, 47) – šis trejetukas apylygiai išsidėsto ir pagal žinomumo/žinučių pastebėjimo parametrus (36–37 proc. žinomumas ir 4–6 proc. pastebimumas).
Potencialios įtakos indekso TOP10 užbaigia Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas, ir Artūras Černiauskas, Lietuvos profesinių sąjungų pirmininkas.
Į TOP10 nepatenka nė vienas prekybos sektoriaus verslo, draudimo ar mobiliųjų operatorių atstovas.
„Komunikacijos intensyvumas yra vienas iš svarbiausių faktorių, siekiant tapti žinomu ir įtakingu verslo, institucijų ar organizacijų atstovu. Tačiau pasiekus santykinai aukštus žinomumo rodiklius, komunikacijos kiekis nebeturi reikšmingos įtakos šiam rodikliui. Pavyzdžiui, neseniai intensyviai komunikuoti pradėję R.Grajauskas ir T.Povilauskas – į įtakos dešimtuką dar nepatenka; o kelerius metus intensyviai komunikuojantis Ž.Šilėnas užima 4 vietą pagal žinomumą“, – pranešime žiniasklaidai cituojama „Kantar TNS“ rinkos tyrimų ir įžvalgų vadovė Reda Varankevičienė.
Pagal žinomumą pirmavo G.Nausėda
Tyrimo duomenimis, bankininkystės sektoriaus atstovai G.Nausėda (89 proc.), N.Mačiulis (62 proc.) ir V.Vasiliauskas (61 proc.) išlieka žinomiausiais verslo ir institucijų atstovai Lietuvoje, taip pat jų žinutes gyventojai žiniasklaidoje pastebi labiausiai.
Žinomiausias Lietuvoje nuomonės lyderis tarp komunikuojančių verslo sektoriuje yra G.Nausėda. Tuo tarpu labiausiai pasitikima N.Mačiuliu (TRI*M palankumo indeksas yra 56, kai G.Nausėdos – 35).
Nuo lyderio pagal palankumo indeksą nedaug atsilieka SEB vyriausias analitikas Tadas Povilauskas (53 indekso balai), pagal žinomumą nepakliūnantis į TOP dešimtuką.
„Nepaisant pastaraisiais metais sumažėjusių aktyviausių ekonomistų (N.Mačiulio ir G.Nausėdos) pasisakymų skaičiaus žiniasklaidoje, tai nepaveikė jų žinomumo rodiklių neigiamai – priešingai, jų žinomumas, palyginti su 2016 metais, išaugo daugiau nei 6 p.p.“, – rašoma pranešime.
R.Varankevičienės teigimu, to galima priežastis – dažno citavimo efektas.
„Tiek N.Mačiulis, tiek G.Nausėda ilgą laiką pirmavo pagal pasisakymų skaičių, tad nors pastaruoju metu jų komunikacijos srautas kiek nuslopo, žmonės juos atsimena iš seniau kaip aktyvius kalbėtojus. G.Nausėdos atveju, žinomumą galėjo kilstelėti ir jo pavardės linksniavimas kaip galimo kandidato į šalies prezidento postą“, – komentuoja specialistė.
Iš nebankinio sektoriaus – žinomiausias Ž.Šilėnas
Lietuvos Laisvosios rinkos instituto prezidentas Ž.Šilėnas išsiskiria didžiausiu pasisakymu skaičiumi (911 pasisakymų 2017 metais), jis yra labiausiai žinomas (46%) tarp ne bankinio sektoriaus atstovų. Per pastaruosius dvejus metus jo žinomumas augo labiausiai (11 p.p.), šiuo metu jis užima ketvirtą vietą pagal žinomumą ir tokią pačią poziciją pagal palankumą (TRI*M indeksas 39).
N.Mačiulis pirmauja pagal žmonių, pastebėjusių jo pasisakymus, skaičių – penktadalis (20 proc.) šalies gyventojų matė ar girdėjo jo pasisakymus žiniasklaidoje.
G.Nausėdos pasisakymus pastebėjo apie 14 proc., o Vasiliausko – apie 11 proc. Kitų pastebimumas TOP10 sąraše žemesni – 4–9 proc.
Palankumo TOP10 – 6 bankininkai
Palankumo indekso TRI*M lentelės pirmos dvi pozicijos, kaip minėta, tenka bankininkams (N.Mačiuliui ir T.Povilauskui), o iš viso dešimtuke šio sektoriaus atstovai užima šešias vietas.
Dvi vietos sąraše tenka ekonomistams R.Vainienei ir R.Lazutkai, taip pat į palankumo TOPą patenka Ž.Šilėnas, o dešimtą poziciją užėmė mobiliojo ryšio bendrovės „Tele2“ vadovas Petras Masiulis.
„Skirtingai nei žinomumas – palankumas gana paslankus, jį galima sparčiai įgyti arba prarasti. Pvz. G.Nausėdos tradiciškai turėtas aukštas palankumas (nepaisant rekordiškai išaugusio jo žinomumo) per metus sumažėjo daugiau kaip pusantro karto, nustumdamas jį į 7 poziciją. Tuo tarpu N.Mačiulio, R.Vainienės, V.Vasiliausko palankumas auga“, – dėsto R.Varankevičienė.
Anot tyrimų ir įžvalgų vadovės, palankumo G.Nausėdai mažėjimą galėjo lemti jo asmenybės siejimas su politine veikla, išaugęs jo žinomumas, o kartu su žinomumu ir padidėjęs ambivalentiškai jį vertinančių žmonių skaičius.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą „Įtakos indeksas“ kovo 30–balandžio 4 dienomis internetu atliko tyrimų bendrovė „Kantar TNS“.
Apklausos tikslas – įvertinti verslo sektoriuje komunikuojančių nuomonės lyderių žinomumą, pastebėjimą žiniasklaidoje, pasitikėjimą, sužinoti kokioms įmonėms jie priskiriami.
Duomenys lyginami su 2016 metų apklausa.
