Tyrimas: stiprėja naktinėjimo tendencija – ekranai skatina eiti miegoti vis vėliau

2 proc. Lietuvos gyventojų per dieną nepasiekia jokia medija. Likusieji su medijomis per dieną praleidžia darbo dienai prilygstantį laiką – 7 val. 45 min. Stiprėja nuolat įsijungusio bei multitaskinančio gyventojo tendencija, dažnai – net ir miego sąskaita. Po vidurnakčio naktinėja kone penktadalis Lietuvos, rodo tyrimas.
Kai negalime naudotis savo išmaniuoju, mums kyla nerimas.
Tyrimas: stiprėja naktinėjimo tendencija – ekranai skatina eiti miegoti vis vėliau / 123RF.com nuotr.

„Kantar TNS“ media tyrimų ir įžvalgų vadovės Renatos Mackevičienės teigimu, miego laiką labiausiai koreguoja ne tradicinės medijos, o išmanieji įrenginiai ir internetas.

„Stebėdami miego laiką ir media kanalų naudojimo koreliaciją, matome, kad ne TV ir ne naujienų portalai pakoregavo pastarųjų metų miego kreives. Tai padarė socialiniai tinklai ir kita veikla, apimanti žaidimus, video žiūrėjimą, muzikos klausymą internete. Iki vidurnakčio dėl medijos vartojimo nueina miegoti 7 proc. punktais mažiau žmonių nei vos prieš dvejus metus“, – pranešime žiniasklaidai cituojama R.Mackevičienė.

Anot jos, dar 3 proc. punktais sumažėjo ir einančiųjų miegoti iki 2 valandos nakties.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./ Naršymas
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./ Naršymas

Nors bendras medijos pasiekimo laikas per pastaruosius penkerius metus keičiasi nedaug, auditorija persiskirsto tarp kanalų ir didėja vadinamasis multitaskingas, kai keli medijos kanalai naudojami vienu metu. „Kantar TNS“ duomenimis, didžiausią įtaką vartojimui toliau daro internetas ir įrenginiai, leidžiantys pasiekti įvairias medijas.

Per šešerius metus, kiek yra atliekamas tyrimas, internete praleidžiamas laikas padvigubėjo – nuo 1,5 valandos 2012 m. iki beveik 3 valandų šiemet. Taip pat per šį periodą 40 proc. (nuo 51 iki 71 proc.) padidėjo interneto veiklų pasiekiama auditorija, t.y. anksčiau internetu skirtingiems tikslams naudodavosi kas antras, o dabar – trys iš keturių.

Esą itin ryškūs pokyčiai vyksta socialiniuose tinkluose – jie vaidina vis svarbesnį vaidmenį visose amžiaus kategorijose.

Socialiniai tinklai neatsiejami nuo jaunimo

„2014 metais, kai socialinius tinklus pirmą kartą kaip medijos rūšį išskyrėme „Media day“ tyrime, vidutiniškai Lietuvos gyventojas socialiniams tinklams kasdien skirdavo 41 minutę, trečdalis (33 proc.) jais naudojosi kasdien. Šiandien jais naudojasi daugiau nei pusė visų šalies gyventojų (54 proc.), o vidutiniškai vienas gyventojas juose praleidžia beveik 1,5 valandos per dieną“, – komentuoja R.Mackevičienė.

Pasak jos, jaunimui (iki 29 metų) socialiniai tinklai tapo neatsiejama kasdienybės dalimi: 91 proc. jų kasdien naudoja socialinius tinklus. Socialinių tinklų skvarba ir praleidžiamas laikas auga visose amžiaus grupėse, įskaitant 60–74 m. senjorus

„Taip pat auganti yra „kitos veiklos internete“ grupė, ir nors šis tyrimas detaliau veiklų neskaido, remiantis kitais tyrimais matoma, kad tai daugiausia video, muzikinis turinys ir žaidimai“, – rašoma pranešime.

Internetas taip pat yra ta priemonė, kuri dažniausiai naudojama lygiagrečiai su kitomis medijomis – beveik kas trečiam (32 proc.) žmogui būdingas multitaskingas, o statistiškai naudodamas internetą ir dar kokią nors kitą mediją Lietuvos gyventojas kasdien praleidžia 46 min. Palyginti su penkerių metų duomenimis – tai yra trečdaliu daugiau ir kone penktadaliu ilgiau.

Tyrimo duomenimis, daugiausiai multitaskina jauni darbingo amžiaus žmonės (20–39 m.). Sąlygas tokiam media vartojimui, be abejo, suteikia technologijos – visad po ranka esantys išmanūs įrenginiai.

Naujienas vis dažniau seka per mobilųjį

Didžiausią įtaką medijų naudojimui, kaip rodo tyrimas, toliau daro išmanieji telefonai. Nors televizorius užtikrintai lieka pagrindine priemone žiūrėti televiziją, o radijo imtuvas – klausytis radijo, šių kanalų pasiekimas mobiliuoju telefonu auga keliskart.

123RF.com nuotr./ Televizija
123RF.com nuotr./ Televizija

2018 m. beveik 5 proc. Lietuvos gyventojų žiūrėjo TV turinį internetu, o 2016–2017 m. tokių žiūrovų buvo iki 1,5 procento. Šiemet 2,5 proc. viso televizijai skirto laiko buvo žiūrėta mobiliajame telefone. Klausančiųjų radijo per mobilųjį telefoną taip pat padvigubėjo: 2018 m. beveik 9 proc. per dieną klausėsi radijo telefone, palyginti su 4,1 proc. 2017 metais.

„TV turinys vis dažniau žiūrimas ir per kompiuterius, tai, ko gero, lemia noras stebėti vaizdo turinį didesniame ekrane. Tačiau kalbant apie interneto naudojimą, ypač socialinius tinklus, čia per pastaruosius metus vyksta esminių pokyčių. Jei pernai socialinių tinklų kasdienis pasiekimas per mobilųjį telefoną tik susilygino su kompiuteriu pasiekiama auditorija, 2018 m. duomenimis, mobiliajame telefone kasdien soc. tinklais jau naudojasi daugiau nei kompiuteryje (atitinkamai 36 ir 27 proc.). Kita svarbi tendencija – mobiliais telefonais naujienų portalų pasiekiama auditorija kone susilygino su pasiekiama kompiuteriais“, – dėsto R.Mackevičienė.

Mobiliais telefonais naujienų portalų pasiekiama auditorija kone susilygino su pasiekiama kompiuteriais.

6-ių medijos kanalų (TV, radijas, spauda, interneto naujienų portalai, socialiniai tinklai, kitos veiklos internete) vartojimo tyrimą, pavadinimu „Media Day“, atliko tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Kantar TNS“.

Tyrimo tikslas – fiksuoti Lietuvos gyventojų medijų vartojimo ypatumus paros laikotarpyje. Jis suteikia galimybę įvertinti ne tik skirtingų medijos kanalų pasiekimą, laiką, praleistą su kiekvienu iš jų per parą, tačiau ir laiką, kuris buvo praleistas vienu metu naudojant kelis kanalus (angl. multitasking).

Tyrimas atliekamas nuo 2012 m. Pastarasis tyrimas atliktas 2018 m. vasario–balandžio mėn. Apklausti 1599 15–74 m. Lietuvos gyventojai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos