Pareiškėjai nutarimu skirta 90 000 Eur bauda už tai, kad ji, sudarydama fiksuotos kainos sutartis, prisiėmė sutartinius įsipareigojimus klientams ir jie turėjo teisėtą lūkestį, kad šie pareiškėjos įsipareigojimai bus vykdomi visą sutartyje nustatytą laikotarpį, be to, pareiškėja, 2022 m. rugpjūčio 5 d. paskelbusi informaciją, kad:
„Šiuo pranešimu informuojame, kad remdamiesi su Jumis UAB „Perlas Energija“ sudarytos Elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo buitiniams vartotojams sutarties 7.4 ir 3.4 punktais, keičiame savo klientams elektros energijos planą (elektros energijos kainos apskaičiavimo mechanizmą) iš fiksuoto plano į „Birža“ planą. Naujas elektros planas įsigalios nuo rugsėjo 5 dienos. Laiko zonų kiekis Jūsų objekte nesikeičia. Remiantis Sutarties 7.4 punktu, tiekėjas gali vienašališkai keisti Sutarties sąlygas, įskaitant ir kainas bei planą, įspėdamas klientus likus mažiausiai 30 (trisdešimčiai) kalendorinių dienų iki pasikeitusių ar naujų Sutarties sąlygų įsigaliojimo dienos.“, nenurodė vartotojams svarbios informacijos apie galimybę nesutikti su sutarties pakeitimo sąlygomis.
Pareiškėja UAB „Perlas Energija“ mano, kad atsakovės 2022 m. spalio 6 d. nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas, nes jos veiksmai neatitinka nesąžiningos komercinės veiklos apibrėžimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, nurodė, kad, vadovaujantis tiek 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 84/450/EEB, tiek Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymu (Įstatymas), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, norint konstatuoti, kad komercinė veikla buvo ar yra nesąžininga, užtenka nustatyti, jog konkrečiu atveju komercinės veiklos įmonė suteikė vartotojui klaidinančią informaciją arba nuslėpė dalį informacijos ir tai galėjo paveikti vidutinio vartotojo ekonominį elgesį.
Kartu pažymėjo, kad vidutinis vartotojas turėtų būti vertinamas kaip asmuo, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus. Komercinė veikla laikoma nesąžininga, jeigu ji neatitinka profesinio atidumo reikalavimų ir iš esmės iškreipia arba gali iš esmės iškreipti vidutinio vartotojo (vartotojų grupės vidutinio nario, kai komercinė veikla nukreipta į tam tikrą vartotojų grupę) ekonominį elgesį siūlomo produkto atžvilgiu (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).
Iš esmės iškreipti vartotojų ekonominį elgesį vykdant komercinę veiklą reiškia stebimai susilpninti vartotojo gebėjimą priimti informacija paremtą sprendimą ir taip paskatinti vartotoją priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėja, sudarydama fiksuotos kainos sutartis su vartotojais, prisiėmė sutartinius įsipareigojimus klientams (vartotojams), kurie turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad šie pareiškėjos įsipareigojimai bus vykdomi tinkamai ir visą sutartyje numatytą laikotarpį, nenurodydama vartotojams informacijos, kad jie turi teisę raštu išreikšti nesutikimą dėl vienašališkai daromų sutarties sąlygų pakeitimo ir tokiu atveju turėtų likti galioti esamos sutarties sąlygos, t. y. informavusi vartotojus tik apie dvi galimas galimybes, bet neinformuodama, kad jie turi ir trečią galimybę – raštu išreikšti nesutikimą dėl minėtos sutarties sąlygų pakeitimo, pareiškėja nesilaikė profesinio atidumo reikalavimo ir klaidino vartotojus, todėl buvo iškreiptas vartotojų ekonominis elgesys.
Taigi teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, konstatavo, kad skundžiamas VVTAT nutarimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek specialųjį teisinį reglamentavimą. VVTAT atlikdama tyrimą ir priimdama sprendimą esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių lemti skundžiamo sprendimo neteisėtumą, neatliko, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl paskirtos baudos teisėjų kolegija nurodė, kad baudos dydis yra tinkamai individualizuotas, apskaičiuotas atsižvelgiant į Įstatyme ir Įspėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos apraše įtvirtintas baudos dydžio apskaičiavimo taisykles, todėl nėra teisinio pagrindo šios baudos naikinti ar mažinti jos dydžio.
