Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2016 07 08 /13:25

„Uber“ vairuotojo darbą po pusmečio metęs lietuvis: daugiau labdara neužsiimu

Keleivių vežimo paslaugas teikianti bendrovė „Uber“ liepos 1 dieną džiaugsmingai paskelbė apie Vilniuje vidutiniškai 19 proc. mažėsiančius kelionių įkainius. Pačių „Uber“ vairuotojų toks sprendimas nenudžiugino, o kai kurie jų jau nusprendė atsukti nugaras pasaulyje išgarsėjusiam startuoliui. Nors pripažįstama, kad iš „Uber“ atėjimo į Lietuvos sostinę vartotojai išlošė, tačiau patys mieste be perstojo zujantys vairuotojai tikina, kad gerai uždirbti čia beveik neįmanoma.
„Uber“
„Uber“ / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Nusivylė atlygiu

Kaip 15min pasakojo beveik pusmetį „Uber“ vairuotoju dirbęs Povilas (tikrasis vardas redakcijai žinomas), bendrovės sprendimas sumažinti kelionių įkainius Vilniuje vargiai, ar padidins keleivių srautus.

Vis dėlto net jeigu „Uber“ automobiliais ir pradėtų naudotis daugiau žmonių, tai toli gražu nereikš didesnių pačių vairuotojų pajamų, pridūrė pašnekovas.

Suprasti akimirksniu

  • Didėjant „Uber“ keleivių srautams, sparčiau auga ir automobilių amortizacijos išlaidos
  • „Uber“ vairuojant net visu etatu, gaunama alga būna mažesnė nei Lietuvos vidurkis
  • Nemažai vairuotojų nusivilia menku atlygiu ir meta darbą
  • „Uber“ atstovas teigia, kad mažesni kelionių įkainiai vairuotojų atlygį gali net padidinti

„Jeigu srautai ir padidės, tai išaugs ir amortizacijos sąnaudos. Naudojame asmenines mašinas ir tokios sąnaudos, kurias patiriame, mums yra pačios didžiausios. Po visų mokesčių, po visko lieka visai nedaug“, – teigė birželį „Uber“ vairuotojo darbą nusprendęs mesti Povilas.

„Pastaruoju metu aš jau nebevažinėju, neužsiimu labdara“, – paaiškino vyriškis.

Priklauso nuo fortūnos malonės

Nors „Uber“ vairuotojams ir garantuoja tam tikrą minimalų valandinį atlygį, tačiau jis skirtingu paros metu skiriasi, o kai kada jo ir visai nėra. Be to, norint jį gauti būtina atitikti tam tikras sąlygas, kurios ne visada priklauso nuo pačių vairuotojų, pavyzdžiui, per valandą įvykdyti bent vieną kelionę.

„Toks reikalavimas mus verčia sėkmės įkaitais – arba mus iškvies, arba ne, mes juk keleivių nesirenkame. Kadangi užmokestį gauname kartą per savaitę, tai tos savaitės įvertinimo reitingas, kurį gauname iš keleivių, privalo nenukristi žemiau 4,85 iš 5“, – apie sąlygas, kurias atitikus, „Uber“ garantuoja vieną ar kitą užmokestį, aiškino Povilas.

Galiu atsakingai pareikšti, kad jokio biznio čia nėra. Kaip aš visiems sakau – „Uber“ gerai keleiviams, o vairuotojams tikrai ne.

„Minimalus „Uber“ garantuojamas atlyginimas – slidus reikalas. Jis ne visada būna vienodas. Aukščiausias būna savaitgaliais ir naktimis, be to, mokama ir rytinio piko metu. Bet vidury dienos jie nieko nežada – tai tušti laikotarpiai, kuomet negarantuojama nieko, kadangi darbo dienos metu nelabai yra ką veikti“, – skundėsi dėl mažo uždarbio „Uber“ vairuotojo darbą metęs vilnietis.

Mitai prasilenkia su tikrove

Tapti „Uber“ vairuotoju vyras nusprendė ieškodamas darbo, tad turėdamas marias laisvo laiko ir norą užsidirbti, sostines gatvėmis važinėjo nuo ryto iki vakaro visomis savaitės dienomis.

„Galiu atsakingai pareikšti, kad jokio biznio čia nėra. Kaip aš visiems sakau – „Uber“ gerai keleiviams, o vairuotojams tikrai ne. Nežinau, iš kur tie mitai, kad uždirba tūkstančius. Nesąmonė, žmonės gal skaičiuoti, apskaitos vesti nemoka, nenurašo išlaidų amortizacijai ir mokesčių“, – kategoriškas buvo pašnekovas, prisipažinęs, jog net ir dirbant daugiau nei 40 val. per savaitę, į rankas per mėnesį gaunamos pajamos nesiekdavo 500 Eur, t.y buvo mažesnės ir už lietuviškąjį vidutinį atlyginimą.

„Paskaičiavau, kad jeigu dirbtum kaip normalus žmogus nuo aštuntos ryto iki penkių valandų vakaro, tai nepasiektum ir minimalaus atlyginimo“, – apie uždarbį vairuojant „Uber“ šnekėjo Povilas, pridūręs, jog kai kuriais užimtais mėnesiais mieste per automobiliu sukardavo iki 6000 kilometrų.

„Kai kurie „Uber“ vairuotojai net patyrė nuostolių, nes savo automobilių iki šiol neištraukia iš autoservisų. Daug senbuvių atsižegnojo nuo „Uber“ reikalų. Bet prikviečia naujus žmones, kurie būna primaitinti mitais“, – nusivylimo „Uber“ neslėpė Povilas.​

„Uber“: mažesni įkainiai vairuotojų uždarbio nesumažins

Tai, ar „Uber“ vairuotojų kaita yra didelė ir, ar įmonė iš jų sulaukia nemažai nusiskundimų, iš pačio startuolio atstovų lūpų sužinoti taip ir nepavyko. „Uber“ vadovas Baltijos šalyse Ennas Metsaras atsakymuose raštu 15min paminėjo, kad trys ketvirtadaliai vairuotojų – partnerių Vilniuje vairuoja retkarčiais – laisvu laiku.

„Jie vairavimą derina su kita savo dienotvarke ir tai jiems suteikia galimybę laisvu laiku užsidirbti šiek tiek pinigų“, – aiškino E.Metsaras, tačiau pridūrė, kad informacijos apie tai, kiek vairuotojų vis dar teikia paslaugas nuo pat „Uber“ atėjimo į Vilniaus rinką pradžios, suteikti negali.

E.Metsaras taip pat tikino, kad „Uber“ įkainių sumažinimas Vilniuje nuo liepos 1 d. nelems vairuotojų uždarbio mažėjimo.

„Mums svarbiausia ne vairuotojų skaičius, o vidutinis laikas, kurį klientas laukia „Uber“ automobilio. Kai startavome Vilniuje, vidutiniškai klientui tekdavo laukti devynias minutes, dabar šį laiką sutrumpinome iki penkių minučių ir stengiamės per ateinančius mėnesius jį sutrumpinti dar labiau“, – teigė „Uber“ vadovas Baltijos šalyse.

E.Metsaras taip pat tikino, kad „Uber“ įkainių sumažinimas Vilniuje nuo liepos 1 d. nelems vairuotojų uždarbio mažėjimo.

„Vairuotojai uždirbs tiek pat, o gal ir daugiau, nei anksčiau. Sumažinę kainas tikimės padidinti kelionių skaičių, o jei įkainių sumažinimas neatsipirks, esame pasiruošę per kelis mėnesius sugrąžinti senąsias kainas, kaip kad padarėme tai Sietle“, – sakė E.Metsaras.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos