Dėl didėjančių maisto kainų trečiadienį buvo diskutuota nuotoliniame posėdyje, kurį organizavo Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos nariai.
Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ valdybos narys, LSDP žemės ūkio komiteto pirmininkas Mindaugas Maciulevičius sakė, kad pagal dabartines prognozes grūdų kainos sieks apie 400 eurų už toną. Nors tai atneš daugiau pajamų grūdus auginantiems vietos ūkininkams, aukštos kainos gali išbalansuoti šalies žemės ūkį ir gerokai pakelti galutinių maisto produktų kainas.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad tie grūdai yra pašarai mūsų gyvulių augintojams. Galutinė produkcija gali pabrangti iki trijų kartų. Klausimas, ar tos bendrovės, tie ūkininkai užaugins, nes visi supranta savo kaštus ir mato nerimastingą situaciją“, – kalbėjo M.Maciulevičius.
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas kalbėjo, kad ūkiai po pandemijos yra išeikvoję finansinius rezervus, o paimtas lengvatines paskolas šiuo metu atiduoti yra sudėtinga.
„Apsirūpinimas grūdais yra įvairus – vieni turi porai savaičių, kiti – mėnesiui. Grūdai išvažiuoja – kaina sukilusi, juos masiškai perka Europa. Grūdų mes Lietuvoje užsiauginame, bet jie byra kaip smėlis tarp pirštų – augintojai jų sulaikyti negali, nes jie neturi pinigų“, – kalbėjo A.Baravykas.
Jis pridūrė, kad realiausia šiuo metu išeitis – suteikti kiaulininkams naujas lengvatines paskolas.
„Iki gegužės mėnesio gali nelikti dalies ūkių. Nebus kuo šerti – paršiukai, paršavedės, juos reikia penėti. Pašarų nebus“, – kalbėjo A.Baravykas.
Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis teigė, kad paukštininkystė yra „šios dienos situacijos įkaitė“. Anot jo, paukštininkystę taip pat pirmiausia nualino pandemija, nes sektoriaus atstovai liko nepatenkinti paramos mechanizmais.
Pandemijos įtaką, anot jo, pastiprino nuo pradėjusių metų prasidėjęs staigus pašarinių žaliavų kainų kilimas. Dar labiau kaštus padidino nuo lapkričio–gruodžio mėnesio kelis kartus išaugusios energetikos kainos.
Pernai paukštienos sektoriaus gamyba sumažėjo apie 20 tūkst. tonų. Šiais metais uždaroma „Kaišiadorių paukštyno“ skerdykla, tai sumažins Lietuvos paukštienos gamybą dar apie 20 tūkst. tonų.
„Šiandien šitas sektorius jau griūva“, – kalbėjo V.Tėvelis.
Jis pridūrė, kad problemą gilina ir vietiniai grūdus auginantys ūkininkai. Anot V.Tėvelio, jie kitoms žemės ūkio įmonėms grūdų beveik neparduoda, nes laukia jų kainos išaugimo.
Ministerijos atstovas: reikėtų susilaikyti nuo didesnių investicijų
Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas teigė, kad Lietuvos grūdų rezervuose – ūkininkų ūkiuose ir prekybinėse įmonėse – vasario pabaigoje yra 1,8 mln. tonų, o vidutinis Lietuvos poreikis yra 1,5 mln. tonų.
Dalis Lietuvoje esančių grūdų yra jau parduoti, bet dar neišvežti. P.Astrauskas pridūrė, kad ministerija kalbėjosi su grūdininkais ir šie teigė, kad, esant tam tikram trūkumui, dalį užsakytų grūdų būtų galima atpirkti ir naudoti vidaus poreikiams.
P.Astrauskas taip pat pridūrė, kad ministerija su ES derina planus naujai finansavimo tvarkai. Ruošiamasi ir didinti limitą, iki kurio galima pasiskolinti lengvatinėmis sąlygomis – vietoje dabar esančios 1 mln. eurų ribos būtų galima skolintis 1,5–2 mln. eurų.
„Šiuo metu galbūt reikėtų susilaikyti nuo didesnių investicijų valdant savo rizikas ir turėti žymiai geresnį pelningumą, nei siekti maksimumo ir stebėti rinkoje kylančias kainas“, – rekomendavo viceministras.
Trąšomis neapsirūpins smulkieji ūkiai
Kalbėdamas apie trąšas, P.Astrauskas akcentavo, kad didele problema tampa besitęsiantis karas Ukrainoje. Trąšų kainą iš esmės reguliuoja naftos kaina.
„Dėl karo veiksmų užsidaro tam tikras importas iš Rusijos, Kazachstano, kitų šalių. Didžioji dalis lietuviškų pagaminamų trąšų buvo eksportuojamos į kitas valstybes, tarp jų – ir į Ukrainą“, – sakė jis.
Trąšų prekyboje susiklostė kurioziška situacija, teigė P.Astrauskas – gamyklos nenori gaminti trąšų tol, kol ūkininkai nepateiks užsakymų.
O prekybininkai teigia, kad nenori prisiimti rizikos ir pirkti brangių trąšų, todėl ūkininkams atsako, kad „trąšų šiais metais nebus, nes niekas negamina“, pasakojo viceministras.
Apie 20–30 tūkst. ūkininkų yra ekonomiškai pajėgūs ir dažniausiai nusiperka trąšas iš anksto, dažniausiai rudenį ir žiemą. P.Astrausko teigimu, tai 60–70 proc. pačių pajėgiausių ūkininkų. Su problemomis dėl trąšų susiduria smulkūs lietuviški ūkiai.
„Jiems trūksta apyvartinių lėšų, trąšos kainuoja apie 1000 eurų [už toną] <...>. Mes matome, kad didžioji dalis smulkiųjų ūkininkų neplanuoja investuoti ir neplanuoja pirkti trąšų“, – kalbėjo viceministras.
