Geresnė mėsa dabar prieinama ir lietuviams
Jau ne vienerius metus „Krekenavos agrofirmai“ galvijus parduodantis ūkininkas Feliksas Vaitelis džiaugiasi prekybos tinklo „Maxima“ iniciatyva skatinti pirkėjus pirkti Lietuvoje užaugintą ir pagamintą produkciją bei įžvelgia teigiamus pokyčius – sumažėjus eksportui į užsienį ir mėsos kainai, geresnę jautieną galės valgyti ir platesnis Lietuvos gyventojų ratas. Iki šiol jo užaugintų galvijų mėsa dažniausiai iškeliaudavo į Vakarų Europos šalis.
„Šita viruso krizė gerai parodė, kad jeigu neišveši produkcijos į užsienį ir nebus kas valgo ją Lietuvoje, bus blogai. Todėl labai svarbu, kad kuo daugiau lietuvių valgytų lietuvišką mėsą. Kaip matome, globalus pasaulis per labai trumpą laiką gali pasidaryti labai lokalus. Be to, reikia pratinti savo žmones prie gero produkto – geros jautienos. O jeigu geros kokybės mėsos atsiras ir prekybos tinkluose, žmonės iš karto sureaguos ir ją pirks, nes jiems nereikės „premium“ produkcijos ieškoti tik pas kokį pažįstamą mėsininką“, -- sako F. Vaitelis.
Jau 13 metų F. Vaitelio ūkis yra pripažintas ekologiniu. Ūkininkas kartu su sūnumis kasmet užaugina per 500 specializuotos veislės mėsinių galvijų. Jie šeriami savame ūkyje užaugintais pašarais. Nenaudojami jokie genetiškai modifikuoti pašarai, antibiotikai. Aukščiausios rūšies ekologiška jautiena iki COVID-19 sukelto visuotinio karantino dažniausiai keliaudavo pas Europos gurmanus į Italiją.
Lietuvos pirkėjus ragindamas rinktis mūsų šalyje užaugintą produkciją ūkininkas pasakoja, kad net ir rinkdamiesi partnerius – kam parduoti užaugintus gyvulius – jie vadovaujasi ekologiškumo principais.
„Ekologijos principams prieštarauja gyvulio vežimas kelis šimtus kilometrų – jam didesnis stresas, mėsoje gaminasi adrenalinas ir dėl to nukenčia mėsos kokybė. Geriau, kai galvijas vežamas trumpą kelią. Todėl labai gerai, kad mūsų partneriai „Krekenavos agrofirma“ yra įsikūrę netoliese“, -- aiškina Kėdainių rajone ūkininkaujantis F. Vaitelis.
Džiugina nacionalinis palaikymas
„Visi šią bėdą turime iškvėpuoti kartu“, – sako Kaišiadorių rajone ūkininkaujantis Ritutis Tamošiūnas, kalbėdamas apie koronavirusą ir jo sukeltus padarinius šalies ekonomikai.
Mėsinius viščiukus auginantis vyras neslėpė, kad prasidėjus karantinui svarstė ar nereikia stabdyti broilerių auginimo – produkcijos buvo tiek daug sukaupta, kad nebebuvo jos kur dėti. Laimei, juodojo scenarijaus pavyko išvengti.
Dėl to vyras dėkingas partneriams – įmonių grupei „KG Group“, kuri jau 11 metų superka visą ūkininko užaugintą produkciją – daugiau nei 300 tūkstančių mėsinių viščiukų.
„Dirbant su tokia grupe, su jų strategais, analitikais, klausimai sprendžiasi globaliu mastu. Mums, mažiems ūkininkams, didelis privalumas glaustis prie didelio ryklio. O tokios kampanijos, kurios skatina pirkti Lietuvoje užaugintas prekes, irgi padeda“, -- šypsosi ūkininkas.
R. Tamošiūnas pastebi, kad Lietuvos gyventojai vis labiau vertina kokybę ir atidžiai renkasi, ką pirkti. Dar labiau džiugina visuotinis nacionalinis palaikymas – perkančiųjų lietuvišką produkciją pastaruoju metu padaugėjo.
„Smagu, kad jaučiasi nacionalinis palaikymas, nesiblaškant į kitų gretimų šalių produkciją. Ir iš tiesų, žmonės pajunta, kur išvežiotas, ištąsytas broileris, ir kur sveikas, paimtas iš pirmų rankų. Prieš dešimt metų, nelabai kas kėlė tokius klausimus, kaip ar viščiukai vakcinuoti, ar neprifarširuoti antibiotikų, iš kur atvežti. Dabar visai kitaip. Mūsų visuomenė labai išpruso ir atidžiai renkasi“, -- sako R. Tamošiūnas.
Nedideliame R. Tamošiūno ūkyje viščiukai auginami mažoje paukščių koncentracijoje, šalia nėra kitų paukštynų. Todėl viščiukai užauga sveikesni ir be didelės medikamentų intervencijos.
Lietuviams linki britiško pasididžiavimo savo gaminiais
Įvairias grūdines kultūras auginantis ir įmonei „Malsena Plius“ jas tiekiantis ūkininkas Gediminas Janonis žavisi britų gebėjimu palaikyti savo nacionalinį produktą. Pasak pašnekovo, Didžiojoje Britanijoje visiems produktams su „Made in Britain“ ar „British-made“ ženklais teikiama pirmenybė ir be jokių specialių kampanijų, skatinančių pirkti vietinę produkciją.
Kaišiadorių rajone ūkininkaujantis G. Janonis viliasi, kad vieną dieną ir Lietuvoje ženklai „Pagaminta Lietuvoje“ bus kokybės bei pasididžiavimo ženklas. O tokios kampanijos kaip „Išvien dėl Lietuvos“ prie to stipriai prisideda.
„Tai laiko ir pastangų klausimas – reikia prie to priaugti. Reikia pirmiausia pirkti savo prekę. Valstybė yra žmonės ir mes turime kurti savo šalį, ne kažkas kitas. Nebūtina dairytis į vakarietiškus produktus ir nebūtinai ta vakarietiška prekė bus kokybiškesnė. Pavyzdžiui, man įdomu, kodėl labai dažnai pastaruoju metu ant produkcijos, kuri pagaminta Lenkijoje, rašoma „Pagaminta ES“. Nežinau, kodėl jie slepia, kad tai lenkiškas produktas?“ – svarsto G. Janonis.
Pašnekovas pripažįsta, kad dėl COVID-19 pandemijos įvedus karantiną nerimo dėl parduodamos produkcijos buvo, tačiau greitai save paguodė to, kad maisto sektorius krizės pajusti neturėtų – valgyti žmonės norės visais, ir geresniais, ir blogesniais laikais. Be to, ūkininkas pasitikėjo ir savo partneriais – žaliavos supirkėjais „Malsena Plius“. metus. Vyrą ypač džiugina, kad partnerių dėka išpopuliarėjo tokių nišinių produktų, kaip speltos grūdų, suvartojimas.
„Mes ir patys vartojame nišinius produktus, todėl smagu, kad vis labiau auga jų pirkimas ir prekybos centruose“, -- sako ūkininkas.
Jis pats tikina visuomet teikiantis pirmenybę lietuviškai prekei. Tam yra net kelios priežastys. Viena jų – skirtingas leidžiamas augalų chemizacijos lygis net ir tai pačiai Europos Sąjungai priklausančiose šalyse.
„Pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje galima nusipirkti produktų, kurių Lietuvoje jau nebegalima parduoti dėl kancerogeninių ar kitų kenksmingų medžiagų kiekio“, -- pasakoja ūkininkas, raginantis pirkti lietuvišką produkciją.
