Pasak eversus.lt, sujungus šiuos bankus atsirastų pakankamai rimtas konkurentas skandinavų bankams, todėl finansų analitikai pasisako už tokią sąjungą ir avansu tai vadina „sveiku sandoriu“. Neoficialiai buvo teigiama, kad dviejų bankų jungtuvės turėtų būti pradėtos dar iki 2012 metų pabaigos.
Lietuvos bankas šiuo klausimu nesileidžia į kalbas, tačiau šaltiniai teigia, kad šio sudėtingo plano – sujungti du bankus, kurie rinkoje kartais dar vadinami kišeninių pažinčių bankais, autorystė priklauso būtent Lietuvos bankui. Jis pagrindinį vaidmenį šiame procese yra patikėjęs Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui (ERPB), kuris nuo 2005 metų yra didžiausias Šiaulių banko akcininkas.
Finansų analitikai skaičiuoja, kad naujasis bankas, pavyzdžiui, pagal indėlius tai būtų trečias didžiausias bankas po SEB ir „Swedbank“, o pagal paskolas – penktas.
ERPB neteikia subsidijų, bet gali susivilioti bankų susijungimu, po kurio būtų sukurtas naujas stiprus lietuviškas bankas. Jis galėtų turėti nepriklausomą valdybą ir būtų patrauklus ne tik Lietuvos rinkoje.
Scenarijus sujungti Ūkio banką su Šiaulių banku realiai pajudėtų, jei pagrindinį vaidmenį prisiimtų ERPB. Jis yra Šiaulių banko didžiausias akcininkas, todėl yra suinteresuotas stabilia šalies finansų sistema. Finansų analitikai mano, šių bankų sujungimas būtų labai didelis ir sudėtingas darbas, kuris galėtų trukti daugiau nei metus, rašo eversus.lt
Finansų analitikai skaičiuoja, kad naujasis bankas, pavyzdžiui, pagal indėlius tai būtų trečias didžiausias bankas po SEB ir „Swedbank“, o pagal paskolas – penktas. Būtų galima pasiekti labai daug sinergijos, nes abu bankai užsiima smulkaus ir vidutinio verslo finansavimu bei turi neblogą aptarnavimo tinklą Lietuvoje, kurį būtų galima jungti ir naikinti tuos skyrius, kurie dubliuojasi.
Vis dėlto bankų sujungimas galėtų susidurti ir su kitokiais sunkumais: viena kliūčių gali būti ta, kad to nenorėtų Šiaulių banko pagrindiniai akcininkai – Algirdas Butkus, Arvydas Salda ir Gintaras Kateiva. Be to, jei šiame sandoryje ERPB dalyvautų ir finansiškai, tai jo dalis bendroje akcininkų nuosavybėje labai padidėtų. Be to, ERPB turi akcininkų sutartį su keliolika Šiaulių banko akcininkų. Tai taip pat yra susijungimą apsunkinantis veiksnys, nes ERPB turi gauti pritarimą iš kitų akcininkų.
Sumuodami visus pliusus ir minusus, finansų analitikai mano, kad gal ERPB būtų paprasčiau tiesiogiai ateiti į Ūkio banką, o Šiaulių banko akcijas parduoti.
