Ukrainos nacionalinis holdingas „Naftogaz“ išplatino oficialų pranešimą, kuriame teigiama, jog sprendimas „Opal“ vamzdyno Vokietijoje, kuris yra Rusijos eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą „Nord Stream“ pratęsimas sausumoje, faktiškai visą pajėgumą perduoti „Gazprom“ poreikiams kelia tiesioginę grėsmę Ukrainos, kaip dujų tranzito valstybės, statusui.
„Tokios išimtys skaldo Europos dujų rinką ir leidžia ją vertinti įvairiai. Esame pateikę pakankamai daug „Gazprom“ pinktnaudžiavimo prieš Ukrainą faktų. Mes palaikome Lenkijos susirūpinimą dėl „Opal“ ir „Nord Stream“ plėtros projekto – tai padidintų kai kurių šalių pažeidžiamumą bei suteiktų tiekėjui daugiau galimybių piktnaudžiauti“, – pareiškė „Naftogaz“ vadovas Andrejus Kobalevas.
Kaip jau buvo skelbta, didžiausia Lenkijos energetikos bendrovė PGNiG teisme užginčijo Europos Komisijos sprendimą „Opal“ dujotiekiui Vokietijoje netaikyti Trečiojo energetikos paketo reikalavimų ir faktiškai visas šio vamzdyno galimybes perduoti Rusijos koncerno „Gazprom“ poreikiams.
PGNiG vertinimais, toks Europos Komisijos sprendimas pažeidė Lenkijos interesus, galiojančias Europos Sąjungos normas dėl konkurencijos ir trečiųjų šalių interesų apsaugos, taip pat Europos Sąjungos ir Ukrainos asociacijos sutarties nuostatas.
PGNiG reikalauja, kad spalio pabaigoje Europos Komisijos priimtas sprendimas būtų sustabdytas ir anuliuotas iki gruodžio 23-osios, tai yra tik „Opal“ pajėgumų pardavimo per aukcioną.
470 kilometrų ilgio, 36 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo „Opal“ dujotiekio, per Vokietiją nutiesto nuo pajūrio iki sienos su Čekija, naudojimo kvota koncernui „Gazprom“ padidinta nuo 50 proc. iki 80 procentų. Tačiau Rusijos dujų monopolininkas savo reikmėms galės naudoti visą šio vamzdyno pajėgumą su sąlyga, jei į jį nepretenduos kiti dujų transportuotojai.
„Gazprom“ tvirtino, jog dėl šio ribojimo yra priverstas smarkiai riboti eksportą per „Nord Stream“, kurio ilgis nuo Rusijos per Baltijos jūrą iki Vokietijos siekia 1224 kilometrus.
Rusijos dujų monopolininkas planuoja 2018-ųjų pavasarį kartu su Europos energetikos milžinais imtis „Nord Stream“ plėtros projekto, šio dujotiekio pajėgumą padvigubinant. Specialiai tam skirtos bendros įmonės formavimas žlugo šią vasarą, pasipriešinus Lenkijos antimonopolinei žinybai, kurios manymu, tai gali pakenkti konkurencijai Europos dujų rinkoje. „Gazprom“ tuomet tikino iki šių metų pabaigos rasiąs naują būdą „Nord Stream 2“ projektui įgyvendinti.
Planuojamas „Nord Stream 2“ dujotiekio paleidimas sutampa su numatyta Rusijos dujų tranzito per Ukrainą sutarties galiojimo baigtimi.
