Tokią informaciją vakar telefoninio pokalbio metu Ukrainos pramonininkų ir verslininkų sąjungos pirmasis viceprezidentas Sergejus Prochorovas pranešė Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmams.
S.Prochorovas 15min tvirtino, kad šiuo metu neturintis visos informacijos, ar druskos gamyba Ukrainoje visiškai atkurta, tačiau tvirtino, kad Ukrainoje stovi keletas vagonų druskos, kurie yra adresuoti Lietuvai.
„Bet kada jie atvažiuos, nežinau, nes vykstant karui tai labai sudėtinga. Situacija tokia: mūsų parduotuvėse druskos yra, fabrikai nėra uždaryti, bet yra sunkumų. Į Lietuvą druska išsiųsta, bet ji yra kelyje. Tikimės, kad Lietuva sulauks druskos iš Ukrainos“, – teigė S.Prochorovas.
Priminsime, kad gyventojai pastarosiomis savaitėmis iš parduotuvių druską nešti puolė tokiais sparčiais tempais, kad prekybininkai nespėja pildyti lentynų. Be to, pabrėžiama, kad iš Rusijos ir Baltarusijos druskos atsisakyta, o iš Ukrainos keliavusi druska nepristatoma dėl vykstančio karo.
Ukrainos pramonininkų ir verslininkų sąjungos pirmasis viceprezidentas pridūrė, kad šiuo metu Ukraina dirba su savo partneriais iš Armėnijos, Irano, kur yra dideli druskos gavybos pajėgumai, ir gali būti, kad pavyks pristatyti druską kitais keliais į Lietuvą.
„Turėjome kontaktus su lietuviškomis įmonėmis, kurios užsiima druska, ir jos sako, kad pasirengusios pirkti didelius kiekius druskos, nes šio produkto trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Latvijoje, Šiaurės Europos šalyje. Todėl bandysime padėti draugiškai Lietuvai, kuri Ukrainai visada padeda, išspręsti šią problemą“, – teigė S.Prochorovas.
Ragina nenutraukti verslo ryšių
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovai pranešė ketvirtadienį kalbėjęsi su Ukrainos pramonininkų ir verslininkų sąjungos pirmuoju viceprezidentu S.Prochorovu ir išgirdę, kad Ukrainos verslininkai pasirengę atstatyti ne tik druskos, bet ir metalų tiekimus Lietuvai.
„Kasdien palaikome ryšį su partneriais iš Ukrainos, regioniniais prekybos, pramonės ir amatų rūmais, pramonininkų ir verslininkų asociacija. Pagrindinis jų prašymas šiandien – ne nutraukti prekybinius santykius, o juos kaip tik aktyvinti, diversifikuoti pirkimus, pakeičiant Rusijos, Baltarusijos pirkimų rinką į Ukrainos“, – pažymi Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius, akcentuodamas, kad verslo ryšių atkūrimas būtų didžiausia Lietuvos verslo parama Ukrainai.
S.Prochorovas telefoninio pokalbio metu akcentavo, kad verslas šioje šalyje atsigauna po Rusijos pradėto karo sukelto šoko, ieško visų galimybių atstatyti žaliavų, metalo tiekimus partneriams užsienyje.
Pagrindinis jų prašymas šiandien – ne nutraukti prekybinius santykius, o juos kaip tik aktyvinti, diversifikuoti pirkimus, pakeičiant Rusijos, Baltarusijos pirkimų rinką į Ukrainos.
„Dėkojame Lietuvai už didžiulę paramą Ukrainai, Lietuvos žmonėms – už rūpestį Ukrainos žmonėmis. Abiejų šalių verslininkai stiprindami bendradarbiavimo ryšius gali dar labiau priartinti mus prie bendros pergalės. Ukrainoje atnaujinama gamyklų veikla, derinamos tiekimo grandinės, tad kviečiame Lietuvos verslą naudingomis sąlygomis atnaujinti kontraktus“, – akcentuoja S.Prochorovas.
Su Ukraina dirbanti Lietuvos verslą ir toliau taip daryti paragino ir interviu 15min davęs 7 tūkst. darbuotojų Ukrainoje turinčios inžinerijos įmonės „GlobalLogic“, kuriančios skaitmeninus produktus, viceprezidentas Andrijus Javorskis. „Tai padeda atsikratyti nerimo dėl ateities, palaiko mūsų verslą ir parodo, jog pasaulis yra su mumis“, – pabrėžė A.Javorskis.
PLAČIAU SKAITYKITE: Ukrainos verslininko žinutė Lietuvos įmonėms: „Nenustokite dirbti su ukrainiečiais“
Lietuvos įmonės, organizacijos kviečiamos kreiptis tiesiogiai į Ukrainos pramonininkų ir verslininkų sąjungą (kontaktai – https://uspp.ua/en/contacts) arba į Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų tarptautinių ryšių skyrių (Deimantė Vilčinskaitė, Eksporto plėtros vadovė, tel. Nr. +37061679552, el. paštas deimante.vilcinskaite@cci.lt).
„Prie visko priprantama“
Beje, šiuo metu Kyjive esantis S.Prochorovas 15min pasakojo, kad mieste labai gerai veikia oro gynybos sistemos, o gyventojai prisitaiko net ir prie raketų smūgių.
„Kai išėjus iš namų numušė vieną raketą, buvo baisu, tiesiog siaubas. Po to, kai maždaug 50 metrų nuo mano namų nukrito raketa ir susprogdino prekybos centrą, žemė drebėjo ir mane išmušė iš kojų – buvo tokio smarkumo smūgis. Tada irgi buvo baisu. O po to, kai numetė dar vieną raketą, rinkau įrodymus, kurie yra kaip suvenyrai, kuriuos galima būtų nusiųsti į Hagos tribunolą. O į ketvirtą raketą jau nekreipiau dėmesio – numušė, reiškiasi gerai veikia sistema. Prie visko priprantama“, – kalbėjo jis.
