Unikalus takas Anykščiuose – pasivaikščiojimas medžių viršūnėmis

Lietuva jau ne vienerius metus laikoma viena geriausiai pasaulyje miškus saugančia valstybe. Galime didžiuotis gausybe gražių, didingų miškų, puošiančių šalį. Iki šiol jais grožėjomės iš apačios, vaikštinėdami po mišką, tačiau jau šią vasarą galėsime miško grožį stebėti visai kitaip – žengdami unikaliu medžių viršūnėmis besidriekiančiu taku, įrengtu Anykščių regioniniame parke, Anykščių šilelio prieglobstyje.
Medžių lajų takas iškyla iki 21 metro aukščio ir medžių viršūnėmis vingiuoja apie 300 metrų. Anykščių regioninio parko nuotr.
Medžių lajų takas iškyla iki 21 metro aukščio ir medžių viršūnėmis vingiuoja apie 300 metrų. Anykščių regioninio parko nuotr.

Įsilieti į gamtą

Nuo kalvos prie Puntuko akmens prasidedantis takas iškyla net iki 21 metro aukščio ir medžių viršūnėmis vingiuoja apie 300 metrų. Keliaudamas taku lankytojas iš arčiau pažins mišką: informaciniuose stenduose aprašyta vietinė flora ir fauna, o šalia lajų tako įsikūrusiame informaciniame centre sukurta ekspozicija, atvaizduojanti kas auga ir gyvena šilelyje, taip garsiai apkalbėtame Antano Baranausko poemoje.  

Nuo kalvos prie Puntuko akmens prasidedantis takas iškyla net iki 21 metro aukščio ir medžių viršūnėmis vingiuoja apie 300 metrų.

Anykščių regioninio parko direktorius Kęstučio Šerepkos teigimu, nors, pirmiausia, tai yra pažintinis takas, lankytojai čia galės tiesiog grožėtis kvapą gniaužiančiais vaizdais. „Dabar lankytojai turės galimybę išvysti kaip sprogsta lapai, kraunasi žiedai, kaip atrodo kankorėžiai spygliuočių viršūnėse. Priėję apžvalgos bokštą tako pabaigoje ir  pakilę į  35 metrų aukštį galės pasigrožėti nuostabia  panorama – Anykščių šilelis, Šventosios upės vingiai, apylinkės“, – pasakoja parko direktorius.

Tautiniai elementai

Projekto darbai netrukus baigiami, todėl pirmieji lankytojai įspūdingu taku turėtų žengti jau liepos viduryje. Tiesa, oficialus atidarymo renginys laukiamas rugpjūčio 7 dieną. „Anykščiuose statomas medžių lajų takas – kol kas vienas iš nedaugelio Rytų Europoje ir vienintelis Baltijos šalyse. Artimiausi tokie takai yra tik Austrijoje,  Vokietijoje ir Čekijoje. Todėl esame įsitikinę, kad šis objektas garsins ne tik Anykščius ir Anykščių regioninį parką, bet tuo pačiu ir Lietuvą“, – sako Kęstutis Šerepka.

Be to, tikimasi, kad ši išskirtinė pramoga taps traukos objektu ne tik lietuvaičiams, bet ir lankytojams iš užsienio, kuriems bus sudaryta unikali galimybė susipažinti su vienu garsiausių Lietuvos miškų. Pasak parko direktoriaus, labai ilgai buvo galvojama kaip turėtų atrodyti takas ir bokštas. Galiausiai pasirinkta į apžvalgos bokštą įpinti ir  tautinių motyvų  – fasadas bus lyg aukštaitiška tautinė juosta su kvadratais.

1000 naujų augalų

Anykščiuose statomas medžių lajų takas – kol kas vienas iš nedaugelio Rytų Europoje ir vienintelis Baltijos šalyse.

Anykščių medžių lajų takas tiesiamas finansuojant 2007–2013 m. Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas“ (III etapas). Projektui skirta 2,5 mln. eurų parama, kurios pagalba be tako įrengimo nuveikta daug svarbių parkui darbų: sutvarkyta aplinka ir privažiavimas, netoli tako pastatytas informacijos centras, o apžvalgos bokšte įrengtas liftas, kad taku pasigrožėti galėtų ir pagyvenę ar negalią turintys lankytojai.

Taip pat, parke numatyta pasodinti 1000 naujų medžių ir krūmų, kurie uždengs statybos metu susidariusias tuščias erdves. Nors Kęstutis Šerepka pabrėžia, kad medžių iškirsta tik tiek kiek reikia ir žalos miškui kaip nebūta.

Kviečiame apsilankyti!

Aplinkos ministerija: www.am.lt. ES struktūrinė parama: www.esparama.lt

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis