Beje, Elonas Muskas taip pat paskelbė siūlantis savo kompanijų pagalbą, jei tik tokios reikės.
Thanas Slanvetpanas paprastai dienas leidžia šalia naftos gręžinių ir dujotiekių. Tačiau kai tik sužinojo apie urve įkalintus Tailando berniukus, jis puolė veikti. T.Slanvetpanas yra kompanijos „PTT Exploration and Production“ (PTTEP) vyresnysis inžinierius ir vienas iš šimtų savanorių, nusprendusių atvykti į Tailandą ir technologijomis prisidėti prie jaunųjų futbolininkų išlaisvinimo.
Būtent technologijos prisidėjo prie to, kad dingę Tailando paaugliai būtų rasti, tačiau iššūkiai laukia dar didesni. Liepos 6 dieną vienas savanoris, gabendamas deguonies balionus ir nerdamas po uola, žuvo. Tai rodo, kad gelbėjimo operacija gali būti labai sudėtinga ir rizikinga ne tik įkalintiems vaikams, bet ir patiems gelbėtojams.
Dronai ir robotai
„Mes nežinojome, kokios sąlygos mūsų laukia, todėl pasistengėme atgabenti visą technologiją, kuri gali būti naudinga“, – sako T.Slanvetpanas. Tai – dronai su itin galinga optine įranga, termo kameros.
Šios technologijos naudojamos gręžinių tyrimui, kur darbas yra rizikingas. Tačiau savanoriai atsivežė ir technologiją, galinčią padaryti 3D vietovės žemėlapius, kurie galėtų parodyti vietas, per kurias galima patekti į uolos vidų.
Gelbėtojai deda pastangas rasti plyšių urve, per kuriuos galima būtų patekti vidun ir galbūt taip padėti gelbėjimo darbams. Dabar įkalintus belaisvius ir išėjimą iš uolos skiria beveik du kilometrai, o didžioji dalis atkarpos yra po vandeniu. Tačiau detalus uolos nuskenavimas padėtų gelbėtojams greičiau suktis.
„Drono nauda palengvina paieškas“, – sako savanorė. Tiesa, į pagalbą atvyko ir daugybė savanorių alpinistų, kurie savo jėgomis ieško plyšių, tačiau technologijos čia taip pat jau naudojamos. „Dronai garantuoja patekimą į uolą. Vietoje to, kad žmonės tyrinėtų kiekvieną pėdą, dronai gali tai padaryti patys“, – sakė T.Slanvetpanas.
PTTEP taip pat atgabeno du po vandeniu judėti galinčius aparatus. Vienas jų yra valdomas žmogaus, o kitas dar tik išbandomas įrenginys. Jis yra apginkluotas įranga, kuri nesunkiai gali „nuskenuoti“ reljefą po vandeniu uoloje. Tai labai padėtų nardytojams, kuriems tenka plaukti purviname vandenyje, kur yra menkas matomumas.
Drumzlinas vanduo ir kliūtys
Didžiausia gelbėtojų Tailando uoloje problema – komunikacija. „Įprasti radijo ryšio įrenginiai čia beveik neveikia, nes uoloje yra daug kliūčių“, – sako telekomunikacijos kompanijos Maxtech Networls, tiekiančios įrangą, vadovas Uzi Hanuni. Ši Izraelio kompanija taip pat nusprendė prisidėti prie vaikų gelbėjimo operacijos, tad atsiuntė ne tik savo specialistus, bet ir reikiamą įrangą. Jų turima technologija leidžia palaikyti ryšį net ir tada, kai žmones skiria kilometrai uolos ir vanduo. Tiesa, pasitarus su nardytojais, kol kas nuspręsta šios technikos negabenti į uolos ertmę, kur įstrigę Tailando paaugliai.
Paaiškėjo, kad nugabenti įrangą yra sunkiau nei tikėtasi. „Uola yra kur kas sudėtingesnė nei mes esame išbandę šią įrangą“, – pripažino kompanijos vadovas. Tačiau jei būtų rastas kitas, trumpesnis kelias, ryšio technologija tikrai būtų naudojama.
Dabar komunikacijai su Tailando vaikų grupe palaikoma per senos kartos technologiją, kuri leidžia bendrauti žinutėmis. Tai kompanijos „HeyPhone“ prieš 20 metų sukurta įranga, paprastai naudojama gelbėjimo darbuose nutolusiose vietose, gesinant miškų gaisrus, tačiau paaiškėjo, kad ji veikia ir uolose.
Savanoriai iš Didžiosios Britanijos patys ją patobulino, kad būtų galima nugabenti po vandeniu. Tiesa, dabar į uolą jau tiesiamas šviesolaidžio kabelis, galintis perduoti ryšį po vandeniu.
Svarsto ir gręžimą iš viršaus
Tačiau didžiausias iššūkis lieka paauglių gelbėjimas – nors kai kurie jų apmokomi nardyti, tačiau tai gali būti labai pavojinga operacija. Vienas iš svarstomų variantų – gręžti uolą ir bandyti juos pasiekti kitu būdu.
Tačiau ir čia yra rizikos – nedidelė ertmė, kurioje yra Tailando paaugliai, yra 800–1000 metrų žemiau paviršiaus, tad turėtum būti labai tiksliu, jei nori pasiekti įkaltintuosius iš viršaus. „Jei nors vienu metru nukrypsi, juos pamesi per mylias“, – sako britų gelbėjimo tarnybos, kuri specializuojasi uolose, vadovo padėjėjas Gary Mitchelas.
Gelbėtojai turi vilties išpumpuoti dalį vandens iš uolos iki tol, kol vėl prasidės liūčių sezonas. PTEPP kompanijos savanoriai ir čia atėjo į pagalbą tailandiečiams pasiūlę pumpavimo įrangą. Per 75 valandas iš uolos išpumpuojama iki 120 milijonų litrų vandens. Bent šiek tiek sumažinti vandens lygį uoloje – didžiulis gelbėtojų troškimas. Tačiau didžiausias išlieka vienas – pamatyti visus gyvus ir sveikus Tailando jaunuosius futbolininkus, palikusius savo kalėjimą uoloje.
