Parinkus rangovą Malkų įlankoje netrukus bus pradėti sienutės kalimo darbai. Tai leis suformuoti platesnį kanalą. Šis yra būtinas siekiant į uostą įvesti „Panamax“ dydžio laivus. Šiuo metu įėjimas į Malkų įlanką yra gana siauras, o gylis netinkamas tokiems laivams priimti. Numatyta šioje uosto dalyje iki 2018 metų pasiekti 14,5 metrų gylį. Šiuo metu jis siekia 11 metrų.
Skaičiuojama, jog per kelerius metus į šią uosto dalį bus investuota apie 150–180 mln. eurų. Viliamasi, kad krova išaugtų nuo dabar šioje pusėje kraunamų 5,5 mln. tonų iki 10–15 mln. tonų.
Reikia sutvarkyti šitą dalį, ji buvo nusikalstamai užmiršta, – įsitikinęs A.Vaitkus.
„Nuo 2003 metų kalbėjome, tos diskusijos truko bemaž 12 metų, reikia tvarkyti ar nereikia. Mums, uosto direkcijai, šiandien abejonių nekyla. Reikia sutvarkyti šitą dalį, ji buvo nusikalstamai užmiršta“, – įsitikinęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Šioje uosto pusėje įsikūrusios įmonės ne vienerius metus jautėsi pamirštos, tad šie darbai yra tarsi gaivus oro gurkšnis plėtros siekiančioms įmonėms. Malkų įlankoje veikia „Klaipėdos konteinerių terminalas“, „Malkų įlankos terminalas“, „Vakarų krova“, „Vakarų laivų gamykla“.
Pastarojoje įmonėje rimtesnių uosto direkcijos investicijų nebūta kone nuo sovietmečio. Dabar planuojama rekonstruoti ties šia įmone esančias krantines. Be šių darbų, numatyta išvystyti 20 ha teritoriją, kuri būtų naudojama krovai.
Remontuos didžiulius laivus
Bendrovė „Vakarų laivų gamykla“ neseniai paskelbė įsigijusi doką, kuris bus skirtas didžiulių „Panamax“ tipo laivų remontui.
Anot A.Vaitkaus, šis sektorius itin reikšmingas mūsų valstybėje socialine prasme. Laivų statybos ir remonto įmonėje yra sukurta daug darbo vietų.
„Perspektyva labai gera. Įsigijus tokį doką galėsime priiminėti tokio dydžio laivus („Panamax“, – red.past.), patrauklumas išaugs žymiai. Baltijos jūroje bus vienas didžiausių konkurentų, veikiančių šitam verslo segmente“, – sakė generalinis direktorius.
Ties „Vakarų laivų gamykla“ ketinama išplėtoti 20 ha teritoriją, kurioje bus siekiama krauti didelės apimties krovinius. Krantines ketinama pritaikyti didesniems laivams.
„20 ha gamyklos teritorija, kai visa uosto teritorija sudaro 552 ha, tai solidus kiekis prie bendrų parametrų. Sudaryti galimybę vystyti krovą – vienas strateginių mūsų uždavinių. Dokai bus perstumti į priekį, du pirsus teks nugriauti, tai leis turėti didelį apsisukimo ratą. Perspektyva – išplėsti teritoriją krovai iki 40 ha“, – sakė A.Vaitkus.
Įmonių ambicijomis neabejojama
Milijonines investicijas į Malkų įlanką planuojanti uosto direkcija teigia neturinti pagrindo netikėti čia veikiančių bendrovių ambicijomis didinti krovą.
Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Ekonomikos ir finansų direktoriaus Martyno Armonaičio, su uosto įmonėmis direkcija sudaro dvišales sutartis, kuriomis įsipareigojama atlikti investicijas. Pačių įmonių įnašas yra dvigubai didesnis nei uosto direkcijos.
„100 procentų garantijos versle niekada nėra, tačiau ketinimų rimtumas yra patvirtinimas investicijomis. Kad tai nėra blefas, rodo jų atliekami darbai, investicijos gana didele apimtimi“, – sakė M.Armonaitis.
„Vakarų laivų gamykla“ yra didžiausias darbdavys Klaipėdos uoste. Įmonėje kartu su subrangovais dirba apie 2 000 darbuotojų. Anot M.Armonaičio, galėdama aptarnauti didesnius laivus ši įmonė sukurs didelę pridėtinę vertę.
„Norėdami išsaugoti šią ūkio šaką, privalome investuoti į infrastruktūrą, kuri reikalinga laivų remontui ir statybai. Į infrastruktūrą nebuvo investuojama išvis“, – sakė M.Armonaitis.
A.Vaitkaus teigimu, skeptikų kalbos, jog investuoti reikia tik žinant apie konkretų krovinį, yra nieko vertos.
„Tie uostai, kurie naudojosi tokia samprata, kenčia. Privalu sukurti pajėgumus į ateitį, kitu atveju iškrisi iš rinkos, kuri šiandien labai dinamiška.
Krovinio savininkas neturi galimybės palaukti metus ar dvejus, neturi galimybės palaukti net mėnesį. Jei greitai nepasiūlai galimybių, netenki krovinio. Neįvardinsiu kompanijų, bet kai kurios jau dabar nebegali priimti krovinio. Tai labai blogai.
Kalbant apie bendrojo plano rengimą – jei pasirinktume tokią koncepciją, kuri neduotų realių galimybių uostą išplėtoti maksimaliai, neįsiveržiant į teritorijas, kurios naudojamos gyventojų, gamtos, būtų padaryta milžiniška klaida. Jei bendrovė turi ne vieną krovinių rūšį, atėjusi į geografinį tašką jai turi būti sudaryta galimybė juos krauti. Priešingu atveju uostas praras net tai, ką turi“, – mano A.Vaitkus.
Viešės premjeras
Noriu pasakyti, kad maždaug 2030 metais uostas sukluptų ir labai labai stipriai. Su visais mūsų pajėgumais būtų baigta, – mano A.Vaitkus.
Penktadienį uoste viešės premjeras Algirdas Butkevičius ir jo vadovaujama Energetikos ir transporto infrastruktūros plėtros grupė. Jai bus pristatytos keturios uosto bendrojo plano koncepcijos.
„Girdžiu iš kai kurių politikų, kad viskas tam uoste gerai, nieko daryti nereikia. Noriu pasakyti, kad maždaug 2030 metais uostas sukluptų ir labai labai stipriai. Su visais mūsų pajėgumais būtų baigta.
Kaip jau minėjau, jau yra kompanijų, kurios negali priimti tam tikrų krovinių. Tai nėra masinis dalykas, bet vienas kitas terminalas negali apdoroti gaunamo krovinių srauto. Sustoti šiandien ir laikytis koncepcijos nulinio varianto būtų nusikaltimas ne tik Klaipėdos uostui, bet ir visai Lietuvos ekonomikai“, – įsitikinęs A.Vaitkus.
