Sprendimą kreiptis į Vakarų šalių teismus buvusius „Jukos“ akcininkus paskatino Rusijos atsisakymas įvykdyti Hagos teismo sprendimą. Jeigu minėtose Vakarų šalyse valdžia stos į nukentėjusių „Jukos“ akcininkų pusę, tai gali reikšti, kad bus areštuota visa šių valstybių teritorijose esanti Rusijai priklausanti nuosavybė.
Tai pirmas kartas istorijoje, kuomet privatūs investuotojai kreipiasi į valstybę, siekdami atgauti tokio dydžio kompensaciją.
Tokie patys „Jukos“ akcininkų pareiškimai greitu metu bus išsiųsti ir Belgijos, Vokietijos bei Nyderlandų teismus. Tai pirmas kartas istorijoje, kuomet privatūs investuotojai kreipiasi į valstybę, siekdami atgauti tokio dydžio kompensaciją.
Hagos teismas savo verdiktą „Jukos“ akcininkų byloje paskelbė 2014 m. liepos 18 d. Rusija buvo įpareigota sumokėti 50 mlrd. dolerių kompensaciją akcininkams ir padengti 65 mln. dolerių siekiančias teismo išlaidas.
Praėjus keletui dienų po šio sprendimo, 2014 m. liepos 31 d. Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) paskelbė savo verdiktą byloje „„Jukos“ prieš Rusiją“. Teismo sprendimas buvo palankus buvusiai naftos milžinei.
2014 m. lapkritį Rusija apskundė Hagos teismo sprendimą dėl 50 mlrd. dolerių išmokos „Jukos“ akcininkams.
EŽTT įpareigojo Rusiją išmokėti buvusiems „Jukos“ akcininkams 1,86 mlrd. eurų siekiančias kompensacijas ir kompensuoti 300 tūkstančių eurų vertės teismo išlaidas.
2014 m. lapkritį Rusija apskundė Hagos teismo sprendimą dėl 50 mlrd. dolerių išmokos „Jukos“ akcininkams. Tačiau ekspertai primena, kad sprendimas apskųsti teismo sprendimą Rusijos neatleis nuo atsakomybės išmokėti pinigus akcininkams.