Lietuvos pozicija kol kas nėra aiški. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VTAT) atstovai nurodė nepritariantys ribojimams, kurie dar labiau skatintų grynųjų pinigų cirkuliavimą šalyje. Prekybininkai žada, jog bet koks sąnaudų sumažėjimas leis mažinti kainas.
Estai nepritarė
Siūloma tvarka sumažins sąnaudas didiesiems prekybos tinklams, bet ne vartotojams, – sakė L.Espitalieris-Noelis.
Pasaulinės mokėjimo kortelių milžinės „Mastercard“ atstovas Ludovicas Espitalieris-Noelis 15min.lt teigė, jog EK komisijos siūlymai gali paploninti lietuvių kišenes.
„Komisija pateikė savo pasiūlymus, kuriuos šiuo metu svarsto Taryba ir Europos Parlamentas. Šalys pateikia savo pozicijas. Siūloma tvarka sumažins sąnaudas didiesiems prekybos tinklams, bet ne vartotojams. Estija nepalaikė Europos Komisijos siūlymo. Žinome, kad Prancūzijos, kurioje įvyksta trečdalis visų transakcijų Europoje, senatas taip pat linkęs atmesti, nes nemato reguliavimo naudos“, – teigė „Mastecard“ atstovas.
Pasak jo, Lietuvoje 8 iš 10 atsiskaitymų vyksta naudojant grynuosius. Tai puiki dirva šešėlinei rinkai augti. Jeigu EK reguliavimas būtų priimtas, mokesčiai už kreditines korteles augtų, todėl atsiskaitymų būtų dar mažiau. Pašnekovo skaičiavimu, tai Lietuvos gyventojams galėtų kainuoti apie 80 mln. litų per metus.
Lietuviai kortelių vengia
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, Lietuvoje 2013 m. gruodžio mėnesį buvo išduota 3 mln. 567 tūkst. kortelių.
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, Lietuvoje 2013 m. gruodžio mėnesį buvo išduota 3 mln. 567 tūkst. kortelių. Iš jų 377 tūkst kreditinių.
„Lietuvos vartotojai vis dar labiau linkę atsiskaityti grynaisiais pinigais. Šiuo metu Lietuvoje nėra privalomo reikalavimo prekybininkams priimti atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis, o įgyvendinus Reglamento projektą prekybininkams bus suteikta teisė atsisakyti ne tik apskritai priimti atsiskaitymus prekybos kortelėmis, bet ir aptarnauti tam tikras mokėjimo korteles. Tai įneštų papildomą sumaištį bei padidintų vartotojų nepasitenkinimą“, – rašoma VTAT paaiškinime.
Pasak L.Espitalierio-Noelio, priėmus siūlomą reglamentą didieji prekybos tinklai mokėtų mažiau mokesčių bankams, bet vartotojai turės mokėti daugiau už korteles. „Vėlgi, reikia skaičiuoti kiek pardavėjams kainuos pinigų inkasavimas. Jei grynųjų srautai stipriai padidės, jiems gali tekti mokėti ne bankams, o grynųjų pinigų inkasavimu užsiimančioms bendrovėms. Ir svarbiausias aspektas, jei pardavėjai dalį išlaidų perkels ant vartotojų pečių, ar jie tiek pat sumažins kainas? Kitų šalių patirtis rodo, kad taip nebus“, – svarstė jis.
Naudą žada palikti vartotojams
Prekybininkai mažintų kainą tiek, kiek mažėtų jų sąnaudos. Papildoma galimybe pagerinti savo konkurencines sąlygas tikrai būtų pasinaudota, – teigė L.Vilimas.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas 15min.lt pasirodžius EK siūlymams teigė, kad nerimauti dėl prekybininkų sąžiningumo tikrai nereikėtų. „Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad prekybininkai mažintų kainą tiek, kiek mažėtų jų sąnaudos. Visi stengiasi išlaikyti mažiausias kainas. Papildoma galimybe pagerinti savo konkurencines sąlygas tikrai būtų pasinaudota“, – sakė jis.
Ruošiamas reglamentas yra Europos Komisijos ir dviejų rinkos milžinų VISA bei „Mastercard“ kovos rezultatas. Komisijos atstovai apkaltino bendroves dominuojančia padėtimi rinkoje. Dėl to buvo skirta bauda.
„Komisijos nuomone, mes esame duopolija, tačiau daugelis mūsų operacijų atliekama kitų šalių operatorių. Pavyzdžiui, Lietuvoje tai yra „First data“. Ta pati situacija Prancūzijoje, Italijoje, Belgijoje, Nyderlanduose ir kitose šalyse. Mes norime konkurencijos. Mums reikia, kad ir vartotojai, ir pardavėjai būtų laimingi. Jei vartotojai turi korteles, bet pardavėjai jų nepriima – mums blogai. Jeigu pardavėjai priima korteles, tačiau jų išlaikymas vartotojams per brangus – tai taip pat blogai“, – dėstė „Mastercard“ atstovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad bankų ir verslo mokami mokesčiai už kortelių frančizes yra visiškai skaidrūs, skirtingai nei, pavyzdžiui, mokesčiai už paslaugas „PayPal“. „Ši bendrovė nėra įtraukta į reguliavimą. Taip iškraipomos konkurencinės sąlygos. Pavyzdžiui, „American Express“ atlieka 80 proc. mokėjimų viešbučiuose ir turizmo verslo sektoriuje, bet jiems ribojimai nėra taikomi“, – piktinosi L.Espitalieris-Noelis.
