Nuo liepos 1 d. lengviausi plastiko maišeliai, į kuriuos lietuviai įpratę krauti daržoves, vaisius ar kitus birius produktus, bus apmokestinti. Dėl to Seimas apsisprendė praėjusių metų lapkritį.
Tiesa, galios ir išimtis – nemokamai į plastikinius maišelius ir toliau galės būti pakuojama mėsa ir žuvis.
Tad, kaip prekybos tinklai pasiruošė šiam svarbiam pokyčiui?
Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis sakė, kad nors dar nėra tiksliai apsispręsta, plastikiniai maišeliai turėtų kainuoti nuo 1 iki 5 centų.
Ant maišelių, pasak jo, atsiras brūkšniniai kodai, kuriuos reikės skanuoti.
Pastarojo sprendimo imsis ir „Rimi“ prekybos tinklas, patvirtino socialinės atsakomybės strategijos ir vystymo vadovas Liudvikas Aleliūnas.
„Tačiau nenorintys už vienkartinius plastiko maišelius mokėti papildomai galės rinktis iš kitų mūsų siūlomų pakuočių alternatyvų. Pavyzdžiui, vaisių ir daržovių skyriuose pirkėjai gali įsigyti daugkartinius maišelius, o riešutus, džiovintus vaisius ar kitus birius sveriamus produktus susidėti į nemokamus popierinius maišelius. Šie maišeliai rekomenduojami kaip alternatyva vienkartiniams plastikiniams maišeliams“, – komentare 15min sakė L.Aleliūnas.
Sprendimų, kiek plonieji plastikiniai maišeliai galėtų kainuoti, pasak L.Aleliūno, kol kas ieškoma.
Kiek kainuos maišeliai, kol kas negalėjo pasakyti ir prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.
„Jau turime keletą variantų, šiuo metu juos testuojame – maišeliai su barkodais, be barkodų, konsultuojamės ir su „Rewe group“, kuriai priklausome, kolegomis iš Austrijos. Ten yra įgyvendintas toks sprendimas“, – teigė ji.
Konkrečių sprendimų dar ieško ir „Lidl Lietuva“, tačiau jos atstovė Lina Skersytė informavo, kad tinklo asortimente siūloma tik fasuota mėsa ir žuvis, tad šiai produkcijai papildomi ploni maišeliai reikalingi nebus.
„Mėsos ir žuvies produktų įpakavimui naudojame kontroliuojamos atmosferos pakuotes, kuriose produktas ilgiau išlieka šviežias ir kokybiškas be papildomų priedų ir konservantų, išsaugoma šviežios mėsos ar žuvies struktūra, tad atitinkamai – ir skonis. Tokie gaminiai yra apsaugoti nuo pažeidimų, prisilietimų bei sąlyčio su oru ir bakterijomis ne tik transportavimo, bet ir laikymo prekybos vietoje metu“, – sakė L.Skersytė.
O „Maximos“ Prekybos departamento direktorė Liusana Krivonė sakė, kad pirkėjai, kurie dėl tam tikrų priežasčių nenorės naudotis popieriniu ar daugkartiniu maišeliu, už panaudotus vienkartinius plastmasinius maišelius atsiskaityti galės kasoje jiems patogiu būdu.
„Iki“ atstovė: lietuviai tikrai išsiskiria tokių maišelių naudojimu
Prekybos tinklų parduotuvėse pastaraisiais metais atsiranda vis daugiau alternatyvų plastikui – tiek lengviausiems maišeliams, tiek didesniems pirkinių maišams.
„Nuo 2020 pavasario siūlome asortimente pirkėjams įsigyti daugkartinius maišelius vaisiams, daržovėms bei biriems produktams. Šie maišeliai rekomenduojami kaip alternatyva vienkartiniams plastikiniams maišeliams. Pastebime, kad pirkėjai šiuos pokyčius priėmė teigiamai ir noriai renkasi alternatyvas“, – nurodė L.Skersytė.
2020 m. pradžioje „Lidl Lietuva“ taip pat pirmasis iš didžiųjų prekybos tinklų atsisakė vienkartinių plastikinių pirkinių maišelių.
Tuo metu V.Budrienė sakė, nors „Iki“ tinklo parduotuvėse siūloma ir daugkartinių maišelių, kurie skirti biriems produktams, plastikinių maišelių populiarumas vis tiek laikosi aukštumoje. Per metus, pasak jos, lengviausių plastikinių maišelių išdalinama net 122 mln. vienetų.
„Lietuviai tikrai išsiskiria tokių maišelių naudojime visame ES kontekste. (...) Tikrai prireiks laiko, kad įprotis dėl vienkartinių plastikinių maišelių pasikeis. Bet ką rodo ir didžiųjų pirkinių maišelių pirkimų duomenys – plastikinių maišelių pardavimas mažėja ir vis daugiau klientų ateina į „Iki“ parduotuvę su daugkartiniais pirkinių maišeliais. Tad tikėtina, kad šis įstatymas paskatins vartotojus keisti savo įpročius“, – svarstė V.Budrienė.
Tuo metu „Maximos“ atstovė L.Krivonė teigė, kad pastebima tendencija, jog plastikinių maišelių naudojimas kasmet mažėja.
„Labai lengvų plastikinių maišelių šiemet sunaudota 7 proc. mažiau nei pernai. (...) Pirkėjams siūlome duonos gaminius susidėti į tam skirtus popierinius maišelius, popierių naudojame ir grilio gaminiams supakuoti. Taip pat yra siūloma galimybė įsigyti daugkartinio naudojimo maišelius vaisiams ir daržovėms“, – teigė L.Krivonė.
Lietuva nėra pirmoji šalis ES, kuri apmokestino lengviausius plastikinius maišelius. Estijoje prekybos tinklas „Rimi“ savanoriškai įsivedė 5 centų mokestį plastikiniam maišeliui. Tuo metu Italijoje mokestis siekia 1–3 centus.
„Eurostato“ duomenimis, Lietuva yra daugiausiai plonų plastikinių maišelių sunaudojanti šalis žemyne – per 2020-uosius vienam gyventojui teko 249 itin ploni plastikiniai maišeliai.
