Penktasis sankcijų paketas, priimtas balandžio 8 d., Rusijai pritaikė pluoštą naujų sankcijų. Be sutarto anglies importo iš Rusijos draudimo, kuris įsigalios nuo 2022 m. rugpjūčio, paskelbtas ir draudimas laivams su Rusijos vėliava patekti į ES uostus, taip pat draudimas visoms Rusijos ir Baltarusijos kelių transporto įmonėms vežti prekes keliais ES viduje.
Nauju sankcijų paketu taip pat uždrausta iš Rusijos importuoti tokius gaminius kaip mediena, cementas, trąšos, jūrų gėrybės ir alkoholiniai gėrimai.
Dalis Lietuvos ir Europos įmonių nuo karo Ukrainoje pradžios savanoriškai atsisakė rusiškos produkcijos dar iki šio sankcijų paketo, kitos buvo per daug priklausomos nuo pigios rytietiškos produkcijos, todėl turės problemų užsitikrinant naujų žaliavų tiekimą.
Kai kuriems sektoriams tai padaryti bus sunkiau nei kitiems, todėl Rusijos karinės invazijos kontekste verslas pradeda kalbėti netgi apie laikinus kertinių žaliavų eksporto iš Lietuvos ribojimus.
Importo draudimas labiausiai kirs medienos sektoriui
Vakarų Lietuvos medienos perdirbėjų ir eksportuotojų asociacijos (VLMPEA) valdybos pirmininkas Arvydas Urbis15min teigė, kad situacija medienos sektoriuje vis aštrėja. Lietuva iš Baltarusijos ir iš Rusijos vežė pakankamai nemažą kiekį medienos – tiek žaliavos, tiek medienos ruošinių. Į pastarąją kategoriją įeina apipjauta mediena.
Draudimas importuoti medieną iš Baltarusijos pritaikytas dar kovo pradžioje.
„Ruošiniai Lietuvoje buvo papildomai supjaustomi į tuos sortimentus, kurie reikalingi statybos ar baldų sektoriui. Turime aštrią problemą, kad Lietuva neturi technologinės medienos, tinkančios technologinėms konstrukcijoms“, – kalbėjo A.Urbis.
Galimybes importuoti veikia ne tik agresorėms pritaikytos sankcijos, bet ir Ukrainos situacija. Nuo karo veiksmų kenčianti šalis susikoncentravusi į gynybą, todėl žaliavų eksportas į kitas šalis stoja.
Statistikos departamento duomenimis, visų kategorijų medienos produktų iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos per 2021 m. į Lietuvą buvo importuota už beveik 500 mln. eurų.
Anot pašnekovo, taip greitai didelių kiekių žaliavų ir ruošinių kompensuoti nepavyks. Skaičiuojama, kad iš Lietuvos eksportuojama apie 1,8 mln. kub. metrų žaliavinės medienos. Pridėjus kiekius, kurie atkeliaudavo iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos, Lietuvos verslai per metus disponuodavo iki 3 mln. kub. metrų žaliavinės medienos, skaičiuoja A.Urbis.
15min jau rašė apie sunkumus, su kuriais susiduria medienos sektorius. Ukraina yra viena svarbiausių ąžuolo lukšto tiekėjų pasaulyje, iš jos buvo įsigyjama arti pusės reikalingo šios žaliavos kiekio. O svarbiausia faneros tiekėja Europai buvo Rusija. Lietuvos baldų gamintojų produkcija jau dabar pabrangusi, prognozuojamas ir tolesnis kainų kilimas.
Dėl šios priežasties A.Urbis ragina apriboti medienos išvežimą iš Lietuvos bei ieškoti dar apie 1 mln. kub. metrų medienos, kuri kompensuotų importo iš Rytų netektis.
Medienos eksportas iš Lietuvos – sena tema, kuri kelta dar gerokai prieš karą Ukrainoje. Pagrindiniai šalies medienos sektoriaus atstovai peikia medienos aukcionų tvarką kaip nepaliekančią variantų vietos gamintojams. Ne kartą minėta, kad daugiausia medienos Lietuvoje nusipirkdavo Latvijos įmonės ir tuoj pat reeksportuodavo į kitas šalis.
