Pirmadienį prekybininkai į darbus rinkosi liūdni. Vyriausybei sekmadienį vakare nutarus griežtinti karantiną, nuo trečiadienio duris turės užverti dauguma parduotuvių. Dirbti galės tik maisto, vaistinės, veterinarijos, optikos ir ortopedijos prekių. Apie tai galite plačiau skaityti ČIA.
„Nuotaikos labai liūdnos, nes nebuvo pranešta iš anksto – tik dvi dienos pasiruošti“, – kokiomis nuotaikomis pasitinka draudimą nuo trečiadienio dirbti prekybininkams 15min pasakojo penkių parduotuvių tinklą „Toys+“ valdančios įmonės „Gabilė“ direktorė Oksana Krasauskienė.
„Ne pačios geriausios nuotaikos, nes tai kalėdinė prekyba, kuri sudaro didelę dalį mūsų pajamų, – labai svarbus metas. Internetinė prekyba tikrai nekompensuos tokių didelių netekimų, nes geriausiu atveju 10-15 proc. galimų pajamų sudarys“, – antrino ir 15min kalbintas įmonės „Kosmelita“, valdančios kosmetikos prekių tinklą „Eurokos“, prekybos direktorius Linas Apulskis.
O buitinės ir kompiuterinės technikos prekybos tinklo „Topo centro“ generalinis direktorius Remigijus Štaras 15min tvirtino esantis nustebęs dėl sprendimų radikalumo, nes įmonė taikė net didesnes saugumo priemones nei buvo prašoma.
„Remiantis patirtimi, galime prognozuoti internetinės prekybos augimą 2 kartus, jei lyginsime su 2019 m. prekybos apimtimis. Bet kuriuo atveju išaugusi internetinė prekyba nekompensuos įprastinės prekybos, tikėtina bendra apyvarta smuks bent 50 proc.“, – įsitikinęs jis.
Gruodį – du tris kartus didesnis pardavimai
Prekybininkams apmaudu, kad užsidaryti tenka būtent dabar, nes dėl kalėdinės prekybos gruodį pavyksta pasiekti dvigubai ir net trigubai didesnius pardavimus negu įprastą mėnesį. Ne vienas verslininkas gruodį tikėjosi kompensuoti per pirmąjį karantiną patirtus nuostolius.
„Žaislų specifika tokia, kad 10 mėnesių – nuostolis ar nulis, o 11-12 mėnesis skirtas verslą išlaikyti. Nieko nepadarysi, liga yra liga. Kalėdoms prekių yra užsiperkama iš anksto, pusę metų prieš, tikrai nesitikėjome, kad tokia bus situacija kaip dabar“, – dėl iš rankų išslydusios epidemiologinės situacijos apgailestavo ir žaislų parduotuvių tinklą valdančios „Kotryna Group“ valdybos pirmininkas Valdas Nanartavičius.
Žaislų specifika tokia, kad 10 mėnesių – nuostolis ar nulis, o 11-12 mėnesis skirtas verslą išlaikyti. Nieko nepadarysi, liga yra liga, – sakė V.Nanartavičius.
O, kaip pastebi O.Krasauskienė, lietuvis yra paskutinės minutės pirkėjas, todėl paskutinės dvi savaitės iki Kalėdų prekybininkams yra pačios pelningiausios.
„Gruodžio pirmą savaitę klientai ateina, apsižiūri – sako, kur aš paslėpsiu didelę dovaną, kaip virtuvėlė ar elektromobilis. Todėl visas pirkimo bumas vyksta nuo gruodžio 10 iki 24 dienos. Per gruodį galima atsigauti, bet mūsų visas svarbiausias laikotarpis yra uždraudžiamas, čia yra skaudžiausia“, – apgailestavo žaislų parduotuvių tinklo vadovė.
Visas pirkimo bumas vyksta nuo gruodžio 10 iki 24 dienos. Per gruodį galima atsigauti, bet mūsų visas svarbiausias laikotarpis yra uždraudžiamas, čia yra skaudžiausia, – O.Krasauskienė.
Užsakytų kalėdinių prekių nebeparduos
Tikėdamiesi, kad galės dirbti bent iki metų pabaigos, prekybininkai užsisakė per daug kalėdinių prekių – parduoti visų jie jau nebesitiki.
„Buvome užsipirkę daugiau ir tokių prekių, kurios kitu sezono metu neparduodamos, pavyzdžiui, kalėdiniai rinkiniai. Tai didžiulis nuostolis, bus užšaldytos atsargos – dalis kitiems metams atidėta, o dalį, kurių galiojimo laikas pasibaigs, teks sunaikinti“, – apgailestavo L.Apulskis.
Prekiaujantiems negendamomis prekėmis geriau, tačiau V.Nanartavičius pabrėžia, kad ir žaislų pasaulyje yra mados – tad šiais metais neparduotos kalėdinės prekės po metų gali būti jau nebepopuliarios.
Įžvelgia konkurencijos žlugdymą
Visgi, to, jog prieš pat didžiąsias metų šventes teks užverti duris, prekybininkai nevadina vieninteliu smūgiu. Verslininkai piktinasi, kad dalį klientų nuvilios prekybos tinklai, kurie ir toliau prekiaus ta pačia produkcija, kaip ir duris užvėrę konkurentai.
„Bloga žinia, kad tomis pačiomis prekėmis galės prekiauti maisto prekių parduotuvės – kai kuriose šalyse uždraudžiamos ne pirmo būtinumo prekės, kad nepažeistų konkurencijos. Mes irgi prekiaujame pirmo būtinumo prekėmis – burnos higienos, plaukų priežiūros prekėmis, bet mūsų netraktuoja kaip pirmo būtinumo ir uždaro. O prekybos tinkluose jos ir toliau lieka“, – ne vienodas sąlygas įžvelgia L.Apulskis.
Kad dabartiniai sprendimai riboti prekybą iškreipia konkurenciją prekyboje pabrėžia ir R.Štaras. Pasak jo, toliau veiks didžiosios parduotuvės, kurioms leidžiama prekiauja ne tik maistu, bet ir pramoninėmis prekėmis, rūbais, avalyne, namų elektronika, gėlėmis ir kitomis prekėmis, kurių maistu tikrai nepavadinsi.
Jis lygina, kad kaimyninėje Latvijoje ir daugelyje ES šalių, kuriose buvo įvesti prekybos ribojimai, jie galiojo visiems prekybininkams vienodai, t.y. visos ne maisto prekės hypermarketuose buvo užtvertos, jų pardavinėti šiose parduotuvėse nebuvo galima.
Pavyzdžiui, Prancūzijoje buvo stop juostomis užtverti knygų skyriai prekybos tinkluose.
Graikijoje dar lapkritį tinklinėse parduotuvėse uždrausta prekiauti pramoninėmis ne pirmo būtinumo prekėmis, nes jomis prekiauja mažos parduotuvės, kurios buvo priverstos užverti duris. Tokios prekės nuo pirkėjų buvo tiesiog atskirtos juostomis arba plėvelėmis.
„Ir tai suprantama, nes šios prekės kuria papildomą žmonių trauką ir didina riziką užsikrėsti. Tikėtina, pirkėjai suplūs pirkti dovanų į didžiąsias parduotuves. Tuo tarpu visi smulkūs verslai bus priversti kovoti už išlikimą internete, kuriame apsiperka tik labai maža dalis pirkėjų“, – įsitikinęs R.Štaras.
„Toys+“ parduotuvių tinklo direktorė O.Krasauskienė priduria, kad jei prekybos tinklai negalėtų prekiauti ne pirmo būtinumo prekėmis, veiklą nutraukti priverstos įmonės sulauktų daugiau klientų, kurie prekes užsisakytų internetu.
„Čia visiškai tragedija, mes dirbame su žaislais, tai būtent mūsų pagrindinis arkliukas, visa varomoji jėga. Man uždrausta prekiauti žaislais, o didieji prekybos tinklai atsidarę toliau prekiaus. Būtų sąžininga, jei jie negalėtų prekiauti kosmetika, žaislais ir kitomis prekėmis, kurios nėra pirmo būtinumo prekė“, – įsitikinusi verslininkė.
Man uždrausta prekiauti žaislais, o didieji prekybos tinklai atsidarę toliau prekiaus. Būtų sąžininga, jei jie negalėtų prekiauti kosmetika, žaislais ir kitomis prekėmis, kurios nėra pirmo būtinumo prekė, – įsitikinusi verslininkė.
„Jei jie nepardavinėtų, tai nors kažkiek skatintų kitų parduotuvių veiklą, nes žmonės užsisakinėtų internetu. Tai visų uždarytos fizinės parduotuvės nuostolių nepadengs, bet juos sumažins. Bet jei didžiuosiuose prekybos centruose prekiaujama, tai kam man internetu užsisakinėti“, – pridūrė ji.
Vyriausybės posėdyje pirmadienį ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė prisipažino neturinti gero sprendimo šiam klausimui išspręsti.
„Daugelis mes nesame laimingi priimdami tuos sprendimus, bet imtis papildomų represinių priemonių ir raudonomis juostomis apsukti šampūnus prekybos centruose būtų ne ten nukreipta energija“, – vertino ji.
Prekybininkai šaukiasi nuomos kompensacijos
Tad per patį prekybos bumą duris užveriantys prekybininkai sutartinai tvirtina, kad jiems būtina skubi valstybės pagalba – bent jau ne menkesnė negu per pirmąjį karantiną.
„Viskas priklausys nuo Vyriausybės – jei rems panašiai, kaip pavasarį, kaip ir galima bus išgyventi, jei nerems, bus blogai“, – 15min sakė V.Nanartavičius.
„Reikia staigių sprendimų, nes nežinau, kas gali atlaikyti per metus du karantinus – nebent didieji. Smulkiam verslui tai sunkiai įmanoma, nes išimamas svarbiausias mėnuo – gruodis“, – pritarė O.Krasauskienė.
Kaip dvi svarbiausias pagalbos priemones prekybininkai įvardija subsidijas už darbuotojų darbo užmokestį prastovų metu ir kompensaciją už nuomą.
L.Apulskis tvirtina, kad mažmeninėje prekyboje labai didelę sąnaudų dalį sudaro patalpų nuoma.
„Nuomos subsidijos privalomos, nes prekybos centruose kosminės nuomos kainos. Prašome, kad bet jau duotų tą patį, ką pirmo karantino metu“, – sakė ir O.Krasauskienė.
Užimtumo tarnyba 15min patvirtino, kad subsidijos už prastovos bus mokamos ir kitąmet. Tačiau kompensacijų už nuomą priemonė, kurią administravo „Invega“, jau pasibaigusi ir nuėjusi valdžia tvirtino, kad jos grąžinti nebeketinama.
Vietoj to pasiūlytos dvi naujos priemonės – smulkios ir vidutinės įmonės, kurių apyvarta krito 30 proc., galės pretenduoti į subsidiją, kuri sieks 30 proc. pernai sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio, ir lengvatines paskolas.
Tačiau į šią priemonę negalės pretenduoti didelės įmonės – turinčios daugiau nei 250 darbuotojų, tad prekybininkai tikisi, kad naujoji Vyriausybė sugrįš prie nuomos kompensacijos.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas 15min tvirtino, kad planuojamas milijardo eurų pagalbos paketas verslui.
„Buvusi Vyriausybė ateinančių metų biudžete nenumatė nė euro pagalbos priemonėms. Nauja Vyriausybė planuoja visą arsenalą priemonių – dalis galioja, dalis baigia galioti ir planuojama pratęsti skiriant papildomą finansavimą, dalis gali būti naujų“, – tvirtino jis.
Beje, parduotuves uždarantys prekybininkai apgailestavo, kad dalį darbuotojų teks išleisti į prastovas.
Parduotuvės įkurs atsiėmimo taškus
Prekybininkai atskleidžia, kad pradėjo svarstyti įvairius variantus, kaip uždarius parduotuves palaikyti pardavimus – pavyzdžiui, ne vienas galvoja įrengti prekių atsiėmimo punktą, kur gyventojai patys atsiimtų pirkinius.
R.Štaras informavo, kad „Topo centras“ parduotuvių uždarymui ruošėsi iš anksto, todėl yra pasirengęs jas pertvarkyti į saugius prekių atsiėmimo taškus – jie veiks visų parduotuvių vietose.
Kadangi bus galimas pirkimas tik internetu ir nuotolinės konsultacijos 700-ąja linija, klientai galės susisiekti su „Topo centro“ ekspertais savo mieste, pasitarti bei gauti asmeninį pasiūlymą.
Taip pat didžiuosiuose prekybos centruose, kuriuose veikia „Topo centro“ parduotuvės, pvz. MEGA ar „Akropolis“ prie maisto parduotuvių bus saugi prekių atsiėmimo vieta, taigi klientai galės vienu važiavimu ir įsigyti maisto, ir atsiimti prekes, įsigytas internetu.
O kad sparčiai išaugs internetinė prekyba tikinčių nėra daug. V.Nanartavičius mato ne vieną trukdį stipriai augti internetinei prekybai – jis svarstė, ar kurjeriai sugebėtų susidoroti su keliskart išaugusiu užsakymų skaičiumi. Šiuo metu „Kotrynos Group“ internetinė prekyba sudaro iki 20 proc. pardavimų.
Visgi nepaisant nusivylimo, verslininkai verslininkai tuo pačiu tvirtino ir suprantantys Vyriausybės priimtus sprendimus.
„Kaip bebūtų, verslas turi susitelkti. Kad toks scenarijus galėtų būti savotiškai galvojome ir ruošėmės – kad ir kaip bebūtų gaila, jog prekybininkams dabar yra aktyviausias sezonas, reikia solidarizuotis ir suprasti, kad išvengti tokio scenarijaus negalime, nes susirgimų ir mirčių skaičius apskritai didelis“, – apibendrino knygynus „Pegasas“ valdančios bendrovės „ALG knygynai“ vadovė Rita Račkaitė.
