Uždraudus dalį rusiškų kanalų, Rytų Lietuvos gyventojai susidomėjo palydovinėmis antenomis

Lietuvoje uždraudus tam tikrų rusiškų propagandinių kanalų retransliaciją, kai kurie gyventojai suskubo ieškoti kitų alternatyvų – išaugo susidomėjimas palydovinėmis antenomis. Lietuvoje egzistuoja bent trys legalūs būdai prieiti prie propagandinių kanalų, o norint juos visiškai užblokuoti reikėtų užsienio verslo ir valdžios sprendimų.
Avarinis namas Naujininkų gatvėje
Avarinis namas Naujininkų gatvėje / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Pastebima, kad Rytų Lietuvoje daugėja susidomėjusių palydovinės televizijos paslaugomis. Apie palydovinių antenų įsirenginėjimą Vilniuje, Vilniaus rajone ir kai kuriuose gretimuose regionuose kalbama ne tik socialiniuose tinkluose – tai patvirtina ir tuo užsiimantis verslas.

Antenumontavimas.eu vadovas Žydrūnas Bieliauskas15min teigė, kad tik paskelbus apie blokuojamas rusiškų kanalų retransliacijas Lietuvoje, jo įmonė sulaukė apie 50 proc. daugiau užklausų nei įprastai. Dabar jų srautas kiek stabilizavosi, tačiau ir šiandien skambučių sulaukiama apie 20-30 proc. daugiau nei anksčiau.

Procentinė dalis atrodo didelė, tačiau kadangi montavimas užtrunka apie dieną, pašnekovo įmonė sumontuoja apie tris antenas per darbo savaitę.

Flash pro, Flickr.com/Televizoriaus žiūrėjimas taip pat gali būti streso priežastis
Flash pro, Flickr.com/Televizoriaus žiūrėjimas taip pat gali būti streso priežastis

Sezono įtaka – prasidėjusiu pavasariu – to nelabai paaiškinsi, kadangi palydovinių antenų montavimas nėra sezoninis verslas, jis vienodai paklausus visais metų laikais, sako pašnekovas.

Ž.Bieliauskas pasakoja sulaukiantis užklausų iš Vilniaus, Švenčionių, Zarasų, Visagino, Pabradės ir kitų Rytų Lietuvos miestų, kuriuose yra daugiau rusiškai ar lenkiškai kalbančių žmonių.

Įprastai bendrovė apie 60-70 proc. užklausų sulaukdavo iš privačių namų savininkų, nes tvirtinant antenas ant daugiabučių reikia gauti namo administratoriaus leidimus, kartais tai gali būti sudėtinga.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./M.Daukšos g.
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./M.Daukšos g.

Tačiau šiuo metu pastebimas būtent daugiabučių savininkų suaktyvėjimas. „Skambina daugiau lenkakalbiai, rusakalbiai, kurie skundžiasi, kad nemato informacinių kanalų, filmų kanalų“, – 15min komentavo Ž.Bieliauskas.

Palydovinės antenos – vienas iš kelių legalių būdų

Dalies Lietuvoje iki tol transliuotų kanalų rusų kalba retransliacijos buvo blokuotos po vasario 24 d. Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą. Kanalų „Planeta RTR“, „Rossija 24“, „Belarus 24“, „NTV Mir“ retransliacija sustabdyta penkeriems metams, o „PBK“, „TVCI“ – trejiems.

15min kalbintas Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) patarėjas elektroninių ryšių klausimais Algimantas Kaziliūnas priminė, kad šiandieniniai įstatymai dėl rusiškų kanalų apribojimo nedraudžia žmonėms tokios produkcijos žiūrėti, o tiesiog sumažina galimybes tai daryti transliuotojams.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Lietuvos radijo ir televizijos komisija
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Lietuvos radijo ir televizijos komisija

„Niekas nepriėmė sprendimo blokuoti. Yra LRTK sprendimas, kad kai kurias televizijos programas draudžiama retransliuoti ir platinti internete legaliems paslaugų tiekėjams. Seimo nutarime dėl nepaprastosios padėties įvedimo nurodoma, kad draudžiama retransliuoti kai kurias programas. Žiūrėti programas nedraudžia jokie įstatymai. Kaip išlygą reikėtų pasakyti, kad nedraudžia žiūrėti teisėtais būdais“, – pabrėžė specialistas.

Jis teigė, kad esant dabartinei situacijai, naudojamasi trimis būdais – palydovu, internetu arba tiesiog antžeminės televizijos priėmimo galimybėmis, jeigu asmuo gyvena pasienio ruožuose su Rusija ar Baltarusija. Tokiu atveju jis gali matyti transliacijas paprasta televizijos antena.

„Tai yra trys teisėti būdai. Niekas neuždraudė gyventojams žiūrėti tų televizijos programų. Būtų keista, jeigu toks reikalavimas būtų“, – pažymėjo A.Kaziliūnas.

AFP/ „Scanpix“ nuotr./Rusijos televizija
AFP/ „Scanpix“ nuotr./Rusijos televizija

Vienas daugiausiai problemų dėl įstatymo vykdymo sukeliančių būdų yra internetas. Kol kas dalį televizijų galima žiūrėti tiesiog prijungus išmanųjį televizorių prie interneto. Vis dėlto komisija stengiasi užvėrinėti įvairias landas, kurios yra paliktos skubiai priimtų įstatyminių aktų.

Tačiau apriboti kai kuriuos būdus sudėtinga, nes jų tiekėjai registruoti užsienyje ir po Lietuvos jurisdikcija nepakliūna.

Štai kovo 22 d. LRTK kreipėsi į „Google“, prašydama pašalinti iš internetinės parduotuvės „Google Play Store“ programėles, per kurias galima žiūrėti uždraustas retransliuoti televizijos programas. LRTK nustatė, kad „Google“ internetinėje parduotuvėje yra mažiausiai 38 Rusijos Federacijos programėlės, su kurių pagalba galima žiūrėti propagandines televizijos programas.

Vietiniai interneto paslaugų tiekėjai galėtų riboti dalį nelegalių paslaugų – tą jau matėme kovojant su, pavyzdžiui, nelegalių filmų ar lošimų svetainėmis. Tačiau, kaip ne kartą matyta minėtais atvejais, uždraudus vieną tinklapį ar būdą, paprastai netrukus atsiranda kitas.

Uždrausti palydovines transliacijas – sudėtinga

Lietuvos teritoriją aprėpia ne vienas palydovas, dalis jų siunčia nekoduotus signalus, todėl jų transliuojamus kanalus gali matyti bet kas, turintis tinkamą palydovinę įrangą. Tarp tokių kanalų transliuojami ir Lietuvoje blokuojami rusiški kanalai.

Ketvirtadienį, kalbėdamas „Žinių radijo“ eteryje, kultūros ministras Simonas Kairys sureagavo į šią situaciją. Jis kalbėjo, kad bandoma kelti šį klausimą visos ES mastu.

Ministras pabrėžė, kad problema yra komplikuota, nes įtraukia ir užsienio subjektus. „Iš esmės, viskas vyksta per tokią platformą „Eutelsat“. Platformą, kuri jau yra Prancūzijos subjektas. Ir čia ES vis dar bando tokiu lėtesniu būdu, bet kalbėtis su „Eutelsat“, kad kažkaip galėtų tų kanalų nebebūti. Bet procedūra yra ilga ir čia man dar sunku prognozuoti, į ką tai pavirs“, – „Žinių radijui“ kalbėjo S.Kairys.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Simonas Kairys
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Simonas Kairys

A.Kaziliūnas taip pat patvirtino, kad toks reikalavimo įgyvendinimas būtų sudėtingas – viską lemia teisės aktai. LRTK atstovas pažymėjo, kad operatorius, kuris tą paslaugą transliuotojui teikia, kiek žinoma, veikia laikydamasis esamų Prancūzijos įstatymų.

„Taip, priklausomybė Prancūzijai yra, tam tikrais atvejais jurisdikciją galima nustatyti, jei antžeminė stotis, iš kurios keliamas signalas į palydovą, yra Prancūzijos teritorijoje. Galima kreiptis, bet kadangi tai yra komercija, brangus malonumas, sudėtinga procedūra, Lietuva gali nebent išreikšti valią“, – kalbėjo jis.

Teisėtumo klausimas svarbus ir įrangos pardavėjams, ir montuotojams.

123RF.com nuotr./Palydovinė antena
123RF.com nuotr./Palydovinė antena

Ž.Bieliauskas sako šiek tiek nerimaujantis dėl girdimų gandų apie galimas baudas.

Jis pabrėžia, kad sertifikuotą palydovinės televizijos įrangą galima įsigyti Lietuvos parduotuvėse, įmonės ir pagal individualią veiklą dirbantys montuotojai taip pat veikia legaliai.

„Jeigu įrangą parduotuvėje galima nusipirkti legaliai, o iš kosmoso nėra blokuojama, aš, kaip savininkas, nesuprantu, koks gali būti baudžiamumas montuotojui ar bendrovei“, – 15min kalbėjo jis.

„Propaganda nėra gerai. Mes esame prieš tai, ką daro Rusijos federacija. Montuojame vieno, dviejų arba trijų palydovų sistemas, o kokius kanalus žiūri, tokius klientas ir žiūri. Jokio baudžiamumo nei mums, nei kitoms įmonėms neturėtų būti, nebent Lietuvoje turėtų uždrausti pardavinėti visą palydovinę įrangą“, – pridūrė verslininkas.

LRTK nustatė, kad „Google“ internetinėje parduotuvėje yra mažiausiai 38 Rusijos Federacijos programėlės, su kurių pagalba galima žiūrėti propagandines televizijos programas.

Tiesa, pašnekovas pažymėjo, kad per kelis dešimtmečius, kai Lietuvoje montuojamos palydovinės antenos, atsiradę, jo žodžiais, „savamokslių“.

Šie padeda žmonėms apeiti įvairius draudimus, naudoti nelegaliai užsienyje ar iš antrų rankų nelegaliai įsigytas palydovinio ryšio korteles, nulaužti tam tikrus koduotus kanalus.

Tokių ir panašių atvejų pasitaikydavo nuolatos, dar gerokai iki Rusijos invazijos į Ukrainą.

Vyras teigia girdėjęs, kad kai kurie montuotojai tokias savo paslaugas įformina kaip „konsultacinį mokestį“. Tai gali apimti ne tik draudžiamus transliavimo būdus, bet patį darbą – su klientais sutariama sumontuoti įrangą pigiau, išvengiant mokesčių.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Televizija
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Televizija

„Mūsų įmonių gi nėra labai daug ir ta kainodara, įskaitant mokesčius, ne visiems yra įkandama“, – sako pašnekovas.

Ž.Bieliauskas tvirtina, kad palydovinių antenų montavimu užsiimančios įmonės su tuo „žaisti“ vengia, nes įkliuvus gali laukti nemažai problemų. Nors tokių užklausų iš klientų gaunama.

Blokavimas paveiks ribotą skaičių namų ūkių?

Paskaičiuoti, kiek tiksliai per šį mėnesį galėjo padaugėti palydovinės televizijos vartotojų, yra sudėtinga. Lietuvoje žinomas tik apytikslis jų skaičius – įsirengti tokią anteną gali bet kas norintis, jos priregistruoti nereikia.

Pernai tyrimų agentūros „Kantar“ atliktos apklausos duomenimis, palydovinės televizijos paslaugomis galėjo naudotis apie 5,9 proc. Lietuvos gyventojų. Didelė dalis, apie 4 proc. namų ūkių, buvo „Bitė Lietuva“ teikiamos abonentinės palydovinės televizijos paslaugos vartotojai. Prasidėjus karo veiksmams Ukrainoje „Bitė Lietuva“ iškart paskelbė nutraukianti rusiškų „NTV Mir“, „PBK“, „Rent TV“, „CTC“, „Mir“, „Okhota & Rybalka“ kanalų retransliaciją.

Matuoti augantį susidomėjimą pagal parduodamos įrangos pardavimus taip pat galima, tačiau tai būtų sudėtinga, nes palydovinę lėkštę galima įsigyti nebūtinai specializuotose elektroninių prekių parduotuvėse.

„Reikalingas tyrimas esant nusistovėjusiai rinkai. Dabar paėmus ir kažką nustačius, tie duomenys nebūtų teisingi“, – kalbėjo A.Kaziliūnas.

Dar daugiau, nors skaitmeninės televizijos paslaugas teikiantys Lietuvos verslai ir iki šiol siūlė vartotojams matyti tam tikrus rusiškus kanalus, kai kurie žiūrovai galėjo palydovinę televiziją įsirengti ir anksčiau. A.Kaziliūnas sakė asmeniškai žinantis šeimą, kuri dar prieš kelis metus šalia skaitmeninės televizijos įsigijo ir palydovinę įrangą, nes norėjo matyti įvairesnių rusiškų kanalų.

Ukrainos kariuomenės Generalinio štabo nuotr./Sunaikinta Rusijos karinė technika
Ukrainos kariuomenės Generalinio štabo nuotr./Sunaikinta Rusijos karinė technika

Nereikia pamiršti, kad 2014 m., po Krymo okupacijos, Lietuvoje taip pat laikinai buvo sustabdytos kai kurių rusiškų televizijų retransliacijos.

Kaip tuo metu šią temą aprašiusiam portalui lrytas.lt sakė palydovinės įrangos srityje besispecializuojantys verslininkai, pirminė gyventojų reakcija tuomet buvo panaši į šiandienos – aktyviai domėtasi galimybėmis matyti blokuojamus kanalus per palydovinę įrangą ir internetu. Tad neatmestina, kad dalis Lietuvoje gyvenančių rusiškos televizijos gerbėjų šiandienos blokavimo problemas iš dalies apėjo dar prieš aštuonerius metus.

Be to, pabrėžia Ž.Bieliauskas, Lietuvos klientai domisi tikrai ne vien galimybe matyti rusiškus kanalus. Dalis klientų yra iš užsienio grįžę žmonės, norintys matyti itališkas, vokiškas ar kitų pasaulio šalių televizijas, kiti domisi galimybe pamatyti sporto ir filmų kanalus.

Sertifikuotą palydovinės televizijos įrangą galima įsigyti Lietuvos parduotuvėse, įmonės ir pagal individualią veiklą dirbantys montuotojai taip pat veikia legaliai.

Programas transliuojantys palydovai taip pat nėra savaime „rusiški“.

Pavyzdžiui, virš Lietuvos skriejančiu „Eutelsat Hotbird“ palydovu transliuojamos ne tik rusiškos ar daliai Lietuvos gyventojų aktualios lenkiškos programos, tačiau taip pat ir kanalai daugybe kitų kalbų, įskaitant anglų, arabų, kinų, italų ir kitas. „Astra 19“ palydovas rodo ir keletą ukrainietiškų ir baltarusiškų kanalų.

„Kol iš kosmoso niekas nėra blokuota, tol išlieka galimybė matyti tuos kanalus – ar tu būsi Lietuvoje, ar būsi Vokietijoje, ar Afrikoje“, – kalbėjo Ž.Bieliauskas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis