Per metus daugiausiai (79,3 tūkst.) registruota darbo neturinčių asmenų, kurie iki 2020 m. kovo 1 d. buvo aktyvūs darbo rinkoje. Iš jų – 66,9 tūkst. dirbo pagal neterminuotas darbo sutartis, 3,8 tūkst. – pagal terminuotas, 6,6 tūkst. dirbo savarankiškai, 5 tūkst. vykdė veiklą pagal verslo liudijimą. Neaktyvių darbo rinkoje asmenų buvo 46,2 tūkst., iš jų niekur nedirbo – 7,3 tūkst., nedirbo dvejus metus ir ilgiau – 38,9 tūkst.
„Nuo pandemijos pradžios augęs registruotas nedarbas, nuosekliai mažėja, o darbo paklausa auga. Tačiau nerimą keliantis faktorius klientų struktūroje – augantis ilgalaikių bedarbių skaičius. Kovą tokių asmenų vėl padaugėjo 7,1 tūkst.“ - sakė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.
Dabar susirasti darbą tampa sudėtingiau ir trunka ilgiau nei ankstesniais ekonomikos augimo, įmonių plėtros metais. „Tai ir struktūrinio nedarbo, veiklos ribojimų karantino metu ir darbingo amžiaus gyventojų žemos kvalifikacijos pasekmė. Nekvalifikuotų asmenų skaičius per metus išaugo dvigubai – balandžio 1 d. buvo 96,4 tūkst. arba 37 proc. visų klientų“, – aiškino J.Zemblytė.
Ilgalaikiai bedarbiai tarp Užimtumo tarnyboje registruotų darbo ieškančių asmenų kovą sudarė 37,5 proc. Iš viso nedirbančiųjų ilgiau nei metus – 97,3 tūkst. Šiemet jų yra beveik 68 tūkst. daugiau nei 2020 m. balandžio 1 d.
Klientų struktūroje šį kovą labiausiai – 5,9 tūkst. sumažėjo jaunimo iki 29 metų. Neaktyvių darbo rinkoje jaunuolių, kurie nedirba ir nesimoko, Užimtumo tarnyboje balandžio 1 d. buvo registruota 59,3 tūkst., kai vasario pradžioje – 69,5 tūkst. Jaunų moterų daugiau darbo ieško (30,8 tūkst.) nei vyrų (28,5 tūkst.). Daugiausiai nedirbančio jaunimo Kaune – 17,7 proc., Druskininkuose, Palangoje ir Vilniuje – po 16,3 proc., mažiausiai – Pakruojyje – 5,6 proc., Skuode – 6,4 proc. ir Varėnoje – 6,8 proc.
Vyresnių nei 50 metų klientų grupė išlieka labiau stabili nedarbo atžvilgiu, nors taip pat fiksuotas 0,8 proc. punkto registruoto nedarbo mažėjimas (4,3 tūkst.), bet vis tiktai darbo ieško 100 tūkst. vyresnių nei 50 m. asmenų. Didžiausias vyresnių nei 50 metų asmenų nedarbas išlieka Lazdijuose – 28,4 proc., Kelmėje – 25,6 proc., Ignalinoje – 25 proc. ir Kalvarijoje – 25 proc. Mažiausiai tokio amžiaus asmenų neturi darbo Klaipėdos rajone – 10,5 proc. ir Neringoje – 10,8 proc.
Kovą mažėjo tiek vyrų, tiek moterų registruotas nedarbas – atitinkamai 0,9 proc. ir 1 proc. punkto. Moterų mažėjo sparčiau nei vyrų, todėl atotrūkis tarp skirtingų lyčių atstovų nedarbo rodiklių mažėjo. Balandžio 1 d. Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose buvo registruota 130,7 tūkst. darbo ieškančių moterų ir 129,1 tūkst. vyrų. Per mėnesį nedirbančių moterų skaičius mažėjo 9 tūkst., bet yra 48,5 tūkst. didesnis nei 2020 m. balandžio 1 d. Bedarbių vyrų skaičius 8,1 tūkst. mažesnis nei kovo 1 d. ir 41,9 tūkst. didesnis nei prieš metus.
Aukščiausias moterų registruotas nedarbas – Lazdijuose (22,2 proc.) ir Kelmėje (21,8 proc.) bei Kalvarijoje (21,2 proc.) rajonuose. Žemiausias – Neringoje (9,7 proc.) ir Švenčionių rajone (10 proc.). Daugiausiai bedarbių vyrų registruota Lazdijų rajone (24,5 proc.), Druskininkuose (23,6 proc.) ir Ignalinos rajone (22,6 proc.). Mažiausiai – Neringoje (7,1 proc.) ir Klaipėdos rajone (7,7 proc.).
