Klientų struktūros analizė rodo, kad nuo pirmojo karantino iki šiol Užimtumo tarnyboje daugiausiai (79,2 tūkst.) registruota darbo ieškančių asmenų, kurie iki 2020 m. kovo 1 d. buvo aktyvūs darbo rinkoje. Iš jų – 65,5 tūkst. dirbo pagal neterminuotas darbo sutartis, 3,7 tūkst. – pagal terminuotas, 6,4 tūkst. – savarankiškai, 6,4 tūkst. vykdė veiklą pagal verslo liudijimą. Neaktyvių darbo rinkoje asmenų buvo 44,7 tūkst., iš jų niekur nedirbo – 6,7 tūkst., nedirbo dvejus metus ir ilgiau – 38 tūkst.
Darbo ieškančiųjų gretas balandį labiausiai praretino jaunimas – gegužės 1 d. darbo ieškojo 54,8 tūkst. jaunuolių iki 29 metų – tai 4,5 tūkst. (1 proc. punkto) mažiau nei prieš mėnesį. Jaunų moterų darbo neturi 28,5 tūkst., jaunų vyrų – 26,4 tūkst. Jauniausioje darbingo amžiaus klientų grupėje (16–24 m.) daugiausiai smuktelėjo registruotas nedarbas – nuo 14,1 proc. iki 12,8 proc.
Užimtumo tarnyboje 3,8 tūkst. sumažėjo ir vyresnių kaip 50 metų asmenų skaičius. Šiuo metu registruota 96,2 tūkst. darbo neturinčių 50 ir daugiau metų asmenų – tai 17,5 proc. tokio paties amžiaus šalies gyventojų. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, registruoto nedarbo rodiklis mažėjo 0,7 proc. punkto, bet buvo 3,3 proc. punkto aukštesnis nei tuo pačiu laikotarpiu 2020 m.
Darbingo amžiaus 30–49 m. grupėje nedirbančių asmenų sumažėjo 4,5 proc. – nuo 7,1 tūkst. iki beveik 6,8 tūkst.
„Registruotas nedarbas mažėja trečią mėnesį ir, palyginti su metų pradžia, žemesnis 1,8 proc. punkto. Klientų struktūroje gerėja nedirbančio jaunimo rodikliai, mažėja 50+ asmenų skaičius. Visgi vyresnių asmenų situacija yra neraminanti, nes darbo praradimas per pandemiją lėtina jų sugrąžinimą darbo rinką, yra sudėtingesnis dėl mažesnių įsidarbinimo galimybių ir lūkesčių. Intensyvesnio Užimtumo tarnybos specialistų darbo pasitelkiant atvejo vadybą reikalauja ir negalią turinčių asmenų integracija. Šie asmenys tampa ilgalaikiais bedarbiais“, – sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Vitė.
Darbo neturinčių struktūroje nuo 7 proc. iki 7,1 proc. augo negalią turinčių asmenų skaičius. Gegužės 1 d. Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose buvo registruota 17,5 tūkst. neįgaliųjų. Prieš mėnesį, balandžio 1 d. darbo ieškojo 18,3 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų. 2020 m. tokiu pat laikotarpiu – 11,1 tūkst. negalią turinčių asmenų, kurie jie sudarė 5,7 proc. visų registruotų asmenų.
Nagrinėjant klientų profilį aiškėja, kad nedideli pokyčiai per mėnesį įvyko ir pagal gyvenamąją vietą. Kovą daugiau buvo gyvenančių kaime (34,9 proc.), o jau balandį sumažėjo 0,1 proc. punkto iki 34,8 proc., tuo tarpu tiek pat padidėjo (0,1 proc. punkto) tarp darbo neturinčių gyvenančių miestuose iki 65,2 proc.
Ilgalaikių bedarbių tarp visų darbo neturinčių buvo 100,5 tūkst. – tai 40,8 proc. visų klientų. Balandį ilgalaikių bedarbių skaičius balandį išaugo 3,2 tūkst. Šiemet jų yra 66,9 tūkst. daugiau negu 2020 m. gegužės 1 d.
Augant sezoniniam darbo jėgos poreikiui žemės ūkyje ir statybose, sparčiau mažėjo vyrų registruoto nedarbo rodiklis – gegužės 1 d. jis sudarė 14 proc. šalies darbingo amžiaus vyrų (0,9 proc. punkto mažiau nei prieš mėnesį). Moterų nedarbas per balandį mažėjo 0,7 proc. punkto iki 14,6 proc. Darbo ieškojo 124,5 tūkst. moterų ir 121,8 tūkst. vyrų. Per mėnesį moterų skaičius sumažėjo 6,2 tūkst., tačiau išliko 29,5 tūkst. didesnis nei 2020 m. gegužės 1 d. Vyrų – 7,3 tūkst. mažesnis nei balandžio 1 d. ir 23,5 tūkst. didesnis nei prieš metus.
Balandį į Užimtumo tarnybą kreipėsi 16,1 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 1,2 tūkst. (6,8 proc.) mažiau nei kovą ir 15,9 tūkst. (49,6 proc.). mažiau nei praėjusių metų balandį.
Daugiausiai naujų klientų atėjo iš įmonių, kurių pagrindinės veiklos grupė – apdirbamoji gamyba (11,5 proc.). Iš didmeninės ir mažmeninės prekybos buvo 11,3 proc. asmenų, iš statybos – 7,6 proc.
Pagal profesijų grupes, daugiausiai augo (6,0 proc.) asmenų, anksčiau dirbusių paslaugų sektoriaus darbuotojais ir pardavėjais, bei vadovais (2,3 proc.) skaičius. Visų kitų profesijų grupių balandžio mėn. registracija mažėjo lyginant su kovu. Kaip ir ankstesniais mėnesiais, trečdalį (33,2 proc.) besikreipiančių į Užimtumo tarnybą asmenų sudarė nekvalifikuoti darbininkai.