Apie visa tai ir gerokai daugiau buvo diskutuojama Užimtumo tarnybos tarptautinėje konferencijoje Vilniuje „Diena po rytojaus: kaip žalioji ekonomika keičia darbo rinką?“ Jos metu buvo atsakyta ir į tai, kokios transformacijos jau vyksta Europos šalyse, ką jau daro Lietuvos verslas ir kokių veiksmų dabar imasi Europos Komisija žaliosios pertvarkos srityje.
„Naujas požiūris į darbo rinką ir į žmogaus įgūdžius skinasi kelią. Girdime apie ambicingus tikslus – vieni orientuoti į 2030 – uosius, kiti – į 2050-uosius metus. Įvairios organizacijos turi atitinkamai persitvarkyti ir pasikeisti – ne išimtis ir valstybinės užimtumo tarnybos, kurios prognozuoja ateities darbo rinkos poreikius, kuria naujus prognozavimo įrankius”, – kalbėjo Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
Kai kuriose ES šalyse įmonės, ieškančios saulės elektrinių montuotojų ir analizuojančios reikiamas kompetencijas, pastebėjo, kad šiam darbui reikalingus įgūdžius turi dviračių taisytojai. Tuo tarpu Vokietijos gamykla, ieškojusi dažytojų, pagal reikalingus įgūdžius pasirinktų sluoksniuotos tešlos kepėjus. Šiuos pavyzdžius pateikusi I.Balnanosienė pabrėžė, kad permainos darbo rinkoje atvers naujas galimybes verslui ir visuomenei.
Apskaičiuota, kad efektyvesnis išteklių naudojimas, žiedinė ekonomika, skaitmenizuotos ir nulinės anglies dioksido emisijos ekonomikos iki 2030 metų ES sukurs daugiau nei milijoną darbo vietų. Dirbtinis intelektas ir robotizacija vien tik per artimiausius 5 metus sukurs beveik 60 milijonų naujų darbo vietų visame pasaulyje.
Komentuodama planuojamus pokyčius darbo rinkoje, Tarnybos vadovė pabrėžė, jog pereinant prie efektyvesnio išteklių naudojimo ir žalių darbo vietų kūrimo laukia du svarbiausi iššūkiai: „Pirmiausia remti ir mokyti žmones, kurių darbo vietos gali išnykti dėl ekologinio perėjimo proceso, kad jie galėtų tobulinti įgūdžius, reikalingus naujose darbo vietose. Taip pat darbo ieškančių asmenų ir jaunimo mokymas, kad jie galėtų pasinaudoti naujomis galimybėmis“.
Jau dabar atsinaujinančios energijos darbo jėgos poreikis yra didžiulis: mechanikos inžinerijos technikų paklausa du kartus viršija pasiūlą, o elektros inžinerijos technikų – net 9 kartus. Inžinerijos specialistų poreikis – 80 proc. aukštesnis nei pasiūla. Šiuo metu energijos sektoriuje Lietuvoje dirba per 11 tūkst. darbuotojų.
Į žiūrovų klausimą, kodėl reikia žaliosios ekonomikos, vienas diskusijos dalyvių atsakė trumpai: „Kovojame už savo išlikimą”. Vilniaus universiteto Paleontologijos ir geologijos profesorius Andrej Spiridonov pabrėžė būtinybę būti nuosekliems politikoje, kad kuriant žaliąją ekonomiką pokyčius užtikrintų nuoseklūs teisiniai sprendimai, o įmonėms, ypač didelėms, siekiančioms sėkmingo verslo, patarė samdyti mokslininkus – strategus, kurie sistemintų įžvalgas, matytų tendencijas.
Projektuojančios ir statančios saulės elektrines bendrovės „Solet” kokybės vadovas Darius Jasiukonis pasakojo, kad jie reikalingus darbuotojus apmoko patys. Kiekvienam naujokui paskiriamas mentorius, kuris suteikia žinių ir praktikos įgūdžių: „Nė vienas priimtas naujas darbuotojas kol kas nėra atitikęs darbo vietos reikalavimų.”
Lietuvoje, Baltijos šalyse ir Lenkijoje atsinaujinančios energetikos projektus valdanti
„Ignitis renewables” intensyviai ieško aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Kaip pasakojo įmonės personalo vadovė Božena Petikonis – Šabanienė, nėra paprasta pritraukti darbuotojų, nes švietimo sistemoje tik keletas mokymo programų skirtos atsinaujinančiai energetikai. Ji ragino auginti smalsią energetikų kartą: „Turime būti atlaidesni jaunimui. Žiūrime į bendrąsias kompetencijas. Būsimi darbuotojai turi būti atviri pokyčiams ir norėtų mokytis”.
Konferencijoje pristatytas tarptautinis projektas „Intercept”, kuriame dalyvauja ir Lietuvos Užimtumo tarnyba. Kolegos iš Maltos ir Italijos pasakojo apie savo šalių patirtį padedant žalias darbo vietas siūlantiems darbdaviams susirasti darbuotojų. Taip pat apžvelgta Vokietijos užimtumo tarnybos praktika skatinant bendradarbiavimą žaliojo kurso tematika.
