Užimtumo tarnybos sistemos pertvarka 2022 m. taps vienu svarbiausių šalies socialinės srities darbų.
Ja siekiama, kad kuo daugiau žmonių grįžtų į darbo rinką, ir spręsti pamatines priežastis, kodėl jie to nenori daryti.
Su 15min kalbėjusi šios įstaigos direktorė I.Balnanosienė sakė, kad Užimtumo tarnyba prisiėmusi per daug funkcijų, dalį kurių būtų galima perduoti savivaldybėms ar nevyriausybinėms organizacijoms. Taip galėtų atsilaisvinti ir konsultantai, kurių kiekvienam šiandien vidutiniškai priskirta apie 700 žmonių.
Popandeminiame pasaulyje darbo rinka patiria įvairių transformacijų. Kai kurios jų yra palankios darbuotojui – geresnes, ne vien atlyginimu grįstas darbo sąlygas vis dažniau akcentuoja ne tik darbus biuruose siūlančios įmonės, bet ir likę sektoriai.
Darbuotojų geidžiantis verslas šiandien netgi organizuoja transportą ir kasdien iš įvairių aplinkinių kaimų ir miestų surenka norinčius dirbti žmones arba jiems apmoka keliones – proaktyviai priemonių besiimantys šalies verslininkai, I.Balnanosienės teigimu, šiandien laimi.
Vis dėlto didžiumos tradicinių darbų populiarėjanti „nuotolizacija“ nepaveiks – nors kai kuriems atlikti iš namų galimybės egzistuoja, pamažu spartėsianti automatizacija reikalaus mažiau rankų darbo ir daugiau žinių bei sugebėjimų, sako pašnekovė.
I.Balnanosienė Užimtumo tarnybai vadovauja nuo 2020 m. balandžio.
– Po Užimtumo tarnybos pertvarkos pristatymo lapkritį tikriausiai buvo gauta nemažai pasiūlymų iš socialinių partnerių. Kaip gali keistis pirminė pertvarkos idėja?
– Tikimės, kad pirminė pertvarkos idėja nesikeis. Rengiant ją buvo konsultuotasi tiek su savivalda, tiek su socialiniais partneriais, tiek su kitais rinkos dalyviais.
Sieksime, kad Užimtumo tarnyba ilgainiui taptų darbo rinkos paslaugas teikiančia ir įdarbinant tarpininkaujančia organizacija tiems, kurie yra pasirengę priimti darbo pasiūlymus. Taip pat tiems, kurie yra pasirengę integruotis į darbo rinką ir neturi esminių kliūčių užimtumui, arba tas kliūtis galima pašalinti Užimtumo tarnybos teikiamomis paslaugomis.
Tai – nepasirengimas pozicionuoti savęs darbo rinkoje, negebėjimas prisistatyti, parengti reikiamų dokumentų, kvalifikacijos stoka, žmogus gali būti dirbantis, bet jo darbo vietai gali būti kilęs pavojus dėl robotizacijos, globalizacijos.
Tas problemas taip pat turėtų spręsti Užimtumo tarnyba su regionais, darbdaviais, derindama darbuotojų perkvalifikavimo klausimus.
