2020 metų pabaigoje VDI vienoje Lietuvos statybų įmonėje nustatė, kad čia nelegaliai dirba 20 ukrainiečių. Tuo tarpu sausio pabaigoje stipriai nuskambėjo atvejis, kai Finansinių nusikaltimų tarnyba išaiškino grupuotę, kuri per dvejus metus Lietuvoje galimai fiktyviai įdarbino daugiau nei 300 darbuotojų iš Ukrainos ir Baltarusijos. Jie buvo fiktyviai įdarbinti Lenkijoje ir komandiruojami į Lietuvą. Tokiais atvejais darbuotojai neturi socialinio draudimo ir nėra apsaugoti nelaimės atveju.
Teisės firmos „Sorainen“ teisininkė, migracijos ekspertė J.Pavilovska teigia, kad ši problema opi ne tik statybų, bet ir pramonės bei gamybos sektoriuje. Taip yra todėl, kad šiuose sektoriuose trūksta darbuotojų iš Lietuvos arba jie nesutinka dirbti už siūlomą atlyginimą.
„Įmonės renkasi komandiruoti užsieniečius, nes toks modelis sutaupo daug laiko įdarbinant užsieniečius. Pavyzdžiui, ukrainiečiai yra samdomi Lenkijoje įsteigtoje įmonėje, tuomet pagal paslaugų sutartį yra komandiruojami į Lietuvą. Tokiu atveju darbuotojams nereikia gauti leidimo dirbti. Kadangi Ukrainos piliečiams yra taikomas bevizis režimas, jie be papildomų leidimų atvyksta į Lietuvą, išdirba čia 3 mėnesius ir yra pakeičiami kitais darbuotojais. Akivaizdu – tai yra pakankamai greitas būdas užpildyti papildomos darbo jėgos poreikį. Vis dėlto ne viskas yra taip paprasta ir dažnai neįvertinamos galimos pasekmės“– sako migracijos ekspertė .
Taip pat J.Pavilovska pažymi, kad ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu ne ES piliečių patekimas į Lietuvą yra smarkiai apribotas ir jie negali patekti į Lietuvą neturėdami papildomų leidimų. Nėra aišku, ar tai sumažino darbuotojų komandiravimo mastus, ar komandiruotės visgi yra tęsiamos naudojantis tuo, kad tokio judėjimo kontrolė nėra griežtai vykdoma.
Namų darbai privalomi
Pasak J.Pavilovskos, užsieniečių komandiravimas yra galimas, tačiau problemos dažnu atveju kyla dėl to, kad Lietuvoje veikiančios įmonės naudojasi nepatikimų partnerių užsienyje paslaugomis bei pačios neįsitikina, ar komandiruojami darbuotojai atitinka taikomus reikalavimus.
„Vienas esminių reikalavimų – trečiosios šalies pilietis privalo būti nuolatinis jį į Lietuvą siunčiančios įmonės darbuotojas, apdraustas socialiniu draudimu atitinkamoje valstybėje. Visgi praktikoje neretai užsieniečiai net nėra įdarbinami Lenkijoje įsteigtose įmonėse ir būna iš karto komandiruojami į Lietuvą. Tokiu atveju Lietuvos institucijoms užtenka paprašyti pateikti užsieniečių socialinį draudimą patvirtinančius dokumentus arba kreiptis į atitinkamas Lenkijos institucijas dėl informacijos pateikimo. Paaiškėjus, kad darbuotojai ten nėra tinkamai įdarbinti ir apdrausti, pripažįstamas nelegalaus darbo faktas ir atitinkamai taikoma atsakomybė Lietuvoje veikiančiai įmonei“, – sako migracijos ekspertė.
Kitas svarbus žingsnis – prašyti pateikti reikiamus dokumentus dar iki komandiruotės pradžios. Labai svarbu, kad šiuo klausimu darbdaviai veiktų aktyviai, nes pasitaiko atvejų, kai yra pateikiami suklastoti dokumentai, neva įrodantys samdomo darbuotojo socialinį draustumą. Suprantama, kad darbdaviai gali neturėti galimybių įsitikinti, ar dokumentas autentiškas. Todėl svarbu pasirinkti patikimus partnerius, o atsakomybės klausimą aptarti sudarytoje paslaugų sutartyje. Būtent aktyvios Lietuvos darbdavio pastangos siekiant įsitikinti, ar komandiruojami darbuotojai atitinka reikalavimus, gali padėti išvengti teisinės atsakomybės.
„Lietuvos darbdaviams, priimantiems fiktyviai komandiruojamus darbuotojus, gali būti skirta bauda nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį trečiosios šalies pilietį. Be to, įmonę nubaudus už nelegalų darbą ji gali netekti teisės gauti valstybės mokamas subsidijas (įskaitant ir mokamas už prastovas karantino metu)“, – kalba J.Pavilovska.
Lietuvos darbdavys ir siunčiančioji įmonė gali būti laikomi subsidiariai atsakingais už pareigą sumokėti komandiruotam darbuotojui jo darbo užmokestį bei padengti grąžinimo į kilmės šalį išlaidas. Kitaip tariant, jei siunčiančioji įmonė tampa nepajėgi atsiskaityti su komandiruotais darbuotojais, Lietuvoje įsteigta įmonė turės ne tik turės sumokėti baudą, bet dar ir užsieniečių atlyginimus bei padengti grąžinimo kaštus. Negana to, Lietuvos institucijoms atskleidus įmonės pavadinimą, kyla ir reputacinė rizika.
J.Pavilovska pažymi, kad vienas iš būdų apsidrausti nuo šių grėsmių – raštu reikalauti savo partnerių pateikti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo dokumentus bei imtis priemonių jų teisingumui patikrinti.
