Tačiau kelioms bendrovėms susijungus į klasterį ir užmezgus ryšius su universitetais jos netruko sulaukti stambių užsienio kompanijų dėmesio – juk klasteris daug solidesnis partneris.
Kuria mokomuosius žaidimus
„Užupio kūrybinio klasterio“ (UCC) prezidentas Vytautas Ratkevičius tikina, jog klasterio sukūrimas buvo lyg „antras kvėpavimas“ į jį susijungusioms firmoms.
Kaip pasakojo pašnekovas, jis kartu su partnerių firmomis bei specialistais jau septynerius metus užsiima mokomųjų ir simuliacinių žaidimų kūrimu. „Tai ne tie žaidimai, kur vaikai prie kompiuterio ekranų vairuoja automobilius, lėktuvus ar kitaip pramogauja. Daugiausia specializuojamės mokomuosiuose žaidimuose, ši rinka turi dideles perspektyvas“, – sako V.Ratkevičius.
Pavyzdžiui, kartu su partneriais „Užupio kūrybinis klasteris“ sukūrė socialinius įgūdžius lavinančius žaidimus, kurie naudojami ir įkalinimo įstaigose. Žaidimo metu lavinami tie socialiniai įgūdžiai kurių kaliniams prireiks išėjus į laisvę. Žaidėjas – iš įkalinimo vietos išėjęs žmogus – žaidimo metu patenka į pačias įvairiausias gyvenimiškas situacijas: susitinka su šeima, draugais, ieško darbo, gali imti paskolas. „Pagal tai, kai jis elgiasi, kaupia socialinius, ekonominius taškus. Pavyzdžiui, susitikdamas su šeima jis gali nupirkti gėlių, gali jų nepirkti. Nenupirkus žaidėjas išloš ekonomiškai, tačiau praras emocinius taškus, kas vėliau gali atsiliepti priimant į darbą. Tai su specialistais parengtas simuliatorius, padedantis adekvačiai reaguoti į situacijas, suprasti bendruomenės santykių dėsnius“, – tvirtina UCC prezidentas.
Šie žaidimai jau sulaukė dėmesio užsienio rinkose. Taip pat UCC didelį dėmesį skiria elektroninio saugumo bei verslo simuliatoriams.
Atsivėrė tarptautinės rinkos
Nors kuriami žaidimai naudingi ir reikalingi, nedidelėje Lietuvos rinkoje įmonės veiklą vystė ganėtinai sunkiai, o išsiveržti į užsienio rinkas buvo ilgą laiką buvo tik svajonė. Situacija radikaliai pasikeitė įkūrus „Užupio kūrybinį klasterį“ bei pasinaudojus ES struktūrinių fondų parama, skirta plėtoti klasterių veiklą bei skatinti juos išnaudoti mokslo pasiekimus.
„Visų pirma, stambūs partneriai dabar į mus žiūri visai kitaip. Esame ne pavienė įmonė, o įmonių grupė, bendradarbiaujanti su universitetais. Iškart didesnis „svoris“. Vargu ar nesukūrę klasterio per trumpą laiką galėtume surengti tiek tarptautinio lygio mokymų, užmegzti ryšius su tarptautinėmis kompanijomis. Mūsų veikla susidomėjo ir tokie milžinai kaip „Google“, „Sony“, – pasakoja V.Ratkevičius.
Nesenai V.Ratkevičius lankėsi Silicio slėnyje (JAV). Pasak pašnekovo, klasterio veikla susidomėjo stambios investicinės kompanijos, kurios nori Lietuvoje atidaryti centrus, per kuriuos mūsų šalyje kuriami produktai galės lengviau patekti į tarptautines rinkas. „Jei ne klasteris ir ES parama, vargu ar pavyktų įgyti tiek patirties ir užmegzti šitiek ryšių. Pasaulinėje rinkoje gaunama labai daug pasiūlymų ir pavienei įmonei labai sunku atkreipti dėmesį į save“, – pasakoja V.Ratkevičius.
Sumažėjo administracinės išlaidos
Dar vienas klasterio privalumas: veikla tapo daug paprastesnė. Sumažėjo administracinės, rinkodaros, investicinės išlaidos, bendrovės gali daugiau dėmesio skirti savo tiesioginei veiklai. Dabar užtenka į tarptautinę parodą nuvykti dviem asmenims ir iš jų informaciją gauna visos klasterio įmonės. Dirbant neapsijungus reiktų visoms įmonėms siųsti savo atstovus.
Žinoma, labai jaučiasi ir finansinė injekcija iš ES fondų, padengianti dalį plėtros išlaidų.
Dar vienas didelis pasiekimas – bendradarbiaujant su UCC partneriais universitetais parengta programa, pagal kurią jau šiemet bus pradėti rengti simuliacinių ir mokomųjų žaidimų specialistai.
UCC šiuo metu sudaro apie 20 įmonių, klasteris bendradarbiauja su Vilniaus Gedimino technikos, Mykolo Riomerio bei Kazimiero Simonavičiaus universitetais. Veiklos vystymui „Užupio kūrybiniui klasteriui“ iš ES fondų skirta beveik 1,3 mln. litų.
Pagal tradicinį apibrėžimą – klasteris, tai tarpusavyje ekonomiškai susijusių ir viena kitą palaikančių įmonių, orientuotų į baigtinį skaičių galutinių produktų, visuma. Paprastai jis vienija ne mažiau penkių įmonių, kurios specializuojasi tam tikroje siauroje srityje, kurios bendromis pastangomis sukuria galutinį išbaigtą gaminį.
Šiuo metu Ūkio ministerija administruoja dvi priemones „Inoklaster LT“ bei „Inoklaster LT+“, pagal kurias klasteriai gali gauti paramą savo veiklos plėtrai.