Kaip rodo ECB duomenys, birželio mėnesį naujų paskolų ne finansų įmonėms skolinimosi kaštų rodiklis Lietuvoje siekė 6,05 proc. – Lietuvą iš visų euro zonos šalių lenkė tik Estija, kur šis rodiklis yra 6,06 proc.
Šiais duomenimis feisbuke pasidalinęs V.Janulevičius atkreipė dėmesį, kad skolinimo kaštai verslui birželį buvo 26,30 proc. didesni nei vidutiniškai euro zonos šalyse.
„Taigi neprognozuojamas šiandien ne tik vasaros dangus, sunkiai prognozuojamas yra ir ekonomikos augimas. Kaupiasi nemalonūs ar net stichiniai reiškiniai ekonomikoje“, – įspėjo V.Janulevičius.
Pasak jo, visoje euro zonoje vidutiniai naujų paskolų skolinimosi kaštai ne finansų įmonėms siekė 4,79 proc., o net aštuoniose šalyse tie skolinimosi kaštai buvo net mažesni už vidurkį (Liuksemburge, Nyderlanduose, Maltoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Kroatijoje ir Suomijoje).
„Žinant, kad Europos centrinis bankas dar gali didinti palūkanų normas, manytina, kad ir mūsų ne finansų įmonėms paskolų palūkanų normos dar gali didėti ir visus ateinančius 12 mėn. nemažėti“, – prognozuoja V.Janulevičius.
LPK prezidentas taip pat įspėjo, kad viltys, jog RRF bus papildytas paskolų verslui paketu ir taip padės šalies verslo transformacijai, „žalinimuisi“, gali žlugti net negimusios.
„Kodėl? Todėl, kad sprendimus dėl paramos priimančių asmenų galvose sukasi idėjos dėl „rinkos sąlygomis“ teikiamų paskolų verslui ir tos „rinkos“ sąlygos jų galvose virsta „aštuoniais procentiniais punktais“ už neva paramos verslui paskolas. Kas gali skolintis už tokias palūkanas? Tik visiškai įspraustas į kampą verslas, kuris nelabai rūpi savo valstybei. Ir tokiu būdu mūsų verslininkai tampa tikri Europos kamikadzės“, – žodžių į vatą nevyniojo V.Janulevičius.
Jis priminė, kad vidutinis šalies verslo pelningumas yra apie 7-8 procentus.
„Dabar užduokime sau klausimą, ar galima imti paskolą už palūkanas, kurių grąžinimui iš esmės neuždirbama (investicijos, kuriai įgyvendinti imama paskola, grąža yra mažesnė, nei pinigų kaštai jai įgyvendinti). Manyčiau, kad ne.
Bet ministerijų koridoriuose gali būti manoma kitaip. Nes ten dažnai pamirštami ir kiti nemalonūs procesai, kaip antai nedžiuginanti ekonominė situacija, stagnuojančios arba besitraukiančios eksporto rinkos, kuklios ateinančių trejų metų Europos Sąjungos ekonomikos augimo prognozės, karas Europoje etc. Jau nekalbant apie tai, kad rudeniop galime turėti naują maisto ir energijos kainų krizės bangą (Rusija dėl to labai šiuo metu stengiasi)“, – rašė LPK prezidentas.
Verslo asociacijos vadovas ragina pasidaryti namų darbus – užtikrinti kapitalo prieinamumą šalyje ir investavimo nepertraukiamumą.
„Traukinys važiuoja, mes vos spėjame šokti į paskutinį vagoną, bet netrukus galėsime jam tik pamoti“, – įspėjo jis.
