15 diena važiuoja! Metinė prenumerata vos 7,99 Eur+DOVANA
Išbandyti
Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

V.Kaikarienė: „Į ką svarbu atkreipti dėmesį, įdarbinant užsieniečius?“

Net ir pandemijos laikais mažmeninė prekyba išlieka viena iš verslo sričių, kurioje dėl poreikio užtikrinti sklandų prekių tiekimą gyventojams bei sparčios e. prekybos plėtros darbo apimtys ir naujų darbuotojų poreikis nuolat auga. Deja, Lietuvos piliečių, kuriuos domintų darbas prekybos sektoriuje, mažėja – tai jau tapo nacionalinio masto kompleksine problema, kurią būtų galima spręsti įdarbinant daugiau iš užsienio į mūsų šalį gyventi atvykstančių žmonių. Kaip užsieniečių įdarbinimo procesą verslams paversti sklandesniu ir ką rodo ilgametė „Rimi“ patirtis?
Vaida Kaikarienė
Vaida Kaikarienė / „Rimi Lietuva“ nuotr.

Galima pastebėti, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos darbo rinka tapo kitokia – lietuviai nenoriai imasi dirbti „paprastų“ darbų, tad juos vis sunkiau pritraukti ir į laisvas vietas mažmeninės prekybos sektoriuje.

Viena iš tokio pokyčio priežasčių – darbo rinkos nukreipimas į tebeaugančią technologijų industriją, kitas aukštas pajamas generuojančias sritis. Tuo tarpu aptarnavimo srities darbo rinka patiria stygių, kurį, ne paslaptis, iš dalies skatina ir valstybės paramos ir išmokos – dalis potencialių darbuotojų netenka motyvacijos dirbti.

Galima pastebėti, kad per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos darbo rinka tapo kitokia – lietuviai nenoriai imasi dirbti „paprastų“ darbų.

Vis dėlto, verslui išeitis yra – mūsų šalies pragyvenimo lygis yra patrauklus trečiųjų šalių piliečiams, kurie atvyksta gyventi į Lietuvą ir yra pasirengę čia dirbti.

123RF.com nuotr./Parduotuvė
123RF.com nuotr./Parduotuvė

Stebime savotišką Lietuvos ekonomikos transformaciją, kurioje užsieniečių įdarbinimas tapo realybe ir nebekelia jokios nuostabos. Pavyzdžiui, „Rimi“ sėkmingai dirba apie 200 darbuotojų iš įvairių šalių – Baltarusijos, Ukrainos, Vietnamo, Egipto ar kitų Afrikos bei Indijos pusiasalio, Azijos šalių.

Taigi, kaip visuomenė esame transformacijos periode, kai tenka atsakyti į naujus klausimus, susijusius su darbuotojų trūkumu, jo kompensavimu siūlant darbą Lietuvoje kitų šalių piliečiams. Tai neabejotinai atveria kelią diskusijai, kurios atidėti ateičiai jau nebegalime. Kaip mūsų visuomenėje sugebėsime išspręsti kylančius socialinius iššūkius, įvairovės ir tolerancijos klausimus?

„Rimi“ sėkmingai dirba apie 200 darbuotojų iš įvairių šalių – Baltarusijos, Ukrainos, Vietnamo, Egipto ar kitų Afrikos bei Indijos pusiasalio, Azijos šalių.

Nors užsienio piliečių įdarbinimas pagreitį įgauna tik dabar, „Rimi“ šiuo keliu eina jau kuris laikas. Žinome kliūtis, kurios trukdo tai daryti sklandžiai ir savo pavyzdžiu įsitikinome, kad dauguma išankstinių baimių nepasiteisina. Taigi, ką išmokome ir kaip šį procesą įgyvendinti taip, kad jis organizacijai neštų didžiausią naudą?

Dėmesys pažinčiai su kultūra

Iš viso „Rimi“ prekybos tinkle šiuo metu dirba 3207 darbuotojai. Nors mūsų įmonėje dirbančių darbuotojų tautinis spektras yra labai platus, didesnė dalis užsieniečių – baltarusiai ir ukrainiečiai. Siūlome jiems darbą visoje Lietuvoje, pagal tuo metu esančias laisvas darbo pozicijas ir darbuotojų galimybes.

Iki šių metų pabaigos planuojame atidaryti dar 4 naujas parduotuves. Kaip ir prekybos tinklo plėtra, darbuotojų paieška šiemet nestoja – šiuo metu ieškome kolegų į laisvas darbo vietas tiek visą Lietuvą apimančiose parduotuvėse, tiek mūsų gamybos padalinyje. Dalis naujų būsimų darbuotojų – būtent užsienio šalių piliečiai.

„Rimi“ nuotr./„Rimi“ Šventojoje
„Rimi“ nuotr./„Rimi“ Šventojoje

Iš užsienio atvykusių darbuotojų įdarbinimo procedūra vyksta įprasta tvarka, pradedant darbo pokalbiu bei dokumentų sutvarkymu ir baigiant reikalingų įdarbinimo procedūrų atlikimu, apmokymu. Svarbu pastebėti, kad įdarbinimo tvarka šiek tiek skiriasi tik tuo atveju, jei paraišką pateikęs žmogus tuo metu dar negyvena Lietuvoje. Tuomet pirmiausia turime išspręsti teisinius klausimus, kad atvykstantis į mūsų šalį dirbti žmogus tai padarytų legaliai. Tam reikalingos vizos, gyvenamosios vietos priskyrimas ir kt. Be to, pagal galiojančius teisės aktus, iš užsienio atvykęs darbuotojas pirmiausia turi saviizoliuotis ir tik vėliau gali pradėti dirbti.

Svarbi ne tik įdarbinimo proceso dalis – naujam darbuotojui reikia padėti integruotis ir mūsų šalies kultūroje, supažindinti su Lietuvoje galiojančia teisine sistema ir suteikti reikiamą praktinę informaciją. Mes esame paruošę specialias atmintines, kuriose darbuotojai randa pagrindinę informaciją apie viešojo transporto sistemą, kaip įsigyti telefono numerį ar atsidaryti banko sąskaitą.

Vienas svarbiausių užsieniečių integracijos į Lietuvos darbo rinką aspektų – padėti suprasti ne tik įmonės, bet ir šalies kultūrą, tad būtina skirti didelį dėmesį naujų darbuotojų adaptacijai ir suteikti visą reikiamą pagalbą. Savarankiškai, nepažįstant svetimos šalies įsidarbinimo procesų ir kultūros, tai naujam darbuotojui padaryti labai sunku. Tad iš užsienio atvykusiems žmonėms „Rimi“ padeda integruotis ne tik įmonės viduje, supažindindama su įmonės kultūra bei klientų aptarnavimo standartu, bet ir prisitaikyti naujoje šalyje apskritai.

Siekiame parodyti, kad Lietuvoje telpa ir sugyvena įvairūs požiūriai ir papročiai. Nors, žinoma, tam tikri kultūriniai skirtumai egzistuoja, daug bendraujame ir bendradarbiaujame su savo naujais darbuotojais tam, kad padėtume jiems suprasti mūsų kultūrą, taip pat ir patys geriau pažintume jų. Tam, kad užsieniečiai, atvykę čia gyventi ir dirbti, galėtų jaustis kaip namuose, svarbu gerbti jų šventes. Pavyzdžiui, mes pagal jas ir asmeninius poreikius sudėliojame darbo grafikus, kad darbuotojas galėtų puoselėti iš namų atsivežtas tradicijas.

Lygių galimybių užtikrinimas

Nors „Rimi“ noriai priima iš užsienio atvykusius darbuotojus ir sulaukia vis daugiau jų paraiškų, dėl tam tikrų valstybės reguliavimų kitataučiams galime pasiūlyti toli gražu ne visas laisvas darbo vietas.

Nors dauguma naujų darbuotojų norėtų dirbti prekybos salės darbuotojais ar aptarnauti pirkėjus, deja, dėl kalbos barjero ir tam tikrų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos reikalavimų to padaryti negali. Lietuvių kalbos nemokantiems darbuotojams dažniausiai siūlome darbą gamybos padaliniuose bei logistikoje – prekių paskirstyme ir surinkime sandėliuose.

Džiaugiamės, kad dalis iš užsienio atvykusių darbuotojų ilgainiui išmoksta kalbėti lietuviškai, todėl gali pereiti į kontakto bei kalbos supratimo reikalaujančias pozicijas salėje ar dirbti kasininkais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais