Tai prieštarauja „Vičiūnų grupės“ viešai skelbtai pozicijai, tačiau viena didžiausių Lietuvos įmonių atsisako atsakyti į klausimus apie šiuos sandorius. Oficiali atsisakymo teikti informaciją priežastis – didelis „Vičiūnų“ vadovybės užimtumas ieškant pirkėjų rusiškam verslui.
Karas sandorių nesustabdė
Apie „Vičiūnai Rus“ santykius su VTB ir „Gazprombank“ skelbėme dar liepos mėnesį, kai nagrinėjome informaciją apie „Vičiūnų“ rusiško verslo padėtį, finansus ir jo gautą solidžią paramą iš Rusijos biudžeto.
„Rusijoje veikiančių įmonių bendradarbiavimas su šiais bankais prasidėjo prieš bemaž 15 metų įprastu, konkursiniu būdu, atsižvelgiant į verslo finansavimo komercines sąlygas. Pagal sudarytas įsipareigojimo sutartis su šiais bankais vykdomi atsiskaitymai, siekiant, kad įmonės finansiniai įsipareigojimai būtų išpildyti kaip įmanoma greičiau. 2022 metais jokios naujos sutartys su šiais bankais nebuvo sudarytos“, – taip raštu perduotame komentare apie santykius su VTB ir „Gazprombank“ pasisakė „Vičiūnų grupės“ valdybos narys, Kauno mero sūnus Dainius Matijošaitis.
Nauji duomenys, kuriuos surinko „Siena“, rodo, kad situacija nėra tokia, kokią pateikė D.Matijošaitis. Šiais metais viešai registruoti bent septyni susitarimai, kuriais „Vičiūnai Rus“ turtas įkeistas VTB, „Gazprombank“ ir subjektams, kurių tapatybę Rusijos valdžia slepia dėl sankcijų.
Penki iš septynių turto įkeitimo susitarimų registruoti jau po Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios. Naujausias sandoris registruotas rugsėjo 1 –ąją.
Turtą įkeitė vykstant invazijai
Turto įkeitimas – įprasta finansinė operacija, kurios metu verslo valdomas turtas įkeičiamas mainais į skolintas lėšas. Negrąžinus paskolos, įkeistas turtas atitektų skolintojui. „Vičiūnai Rus“ atveju aptikome septynis įrašus apie turto įkeitimą šiais metais. Bet ne visi skolintojai skelbiami viešai – dalis jų tapo savotiška Rusijos valstybės paslaptimi.
Iš duomenų matyti, kad keturi sandoriai sudaryti su VTB ir „Gazprombank“. Vieša informacija rodo, kad pirmas šių metų turto įkeitimo sandoris registruotas vasario 2 d., maždaug trys savaitės prieš Rusijos invazijos Ukrainoje pradžią. Tuomet „Gazprombank“ įkeistas palyginti nedidelis Kaliningrade veikiančio „Vičiūnų“ fabriko turtas – keli vienetai gamybinės įrangos. Dar šiek tiek įrangos Rusijos dujų milžino „Gazprom“ valdomam bankui įkeista gegužės mėnesį. Naujausias turto įkeitimas šiam bankui registruotas šią savaitę, rugpjūčio 31 d.
Kur kas didesnis kiekis turto įkeistas VTB bankui, ir visai neseniai. Rugpjūčio 12 d. registruotas turto įkeitimas šiam bankui apima keliasdešimt gamybinės įrangos vienetų.
Kokio dydžio paskolos suteiktos įkeičiant šį turtą – „Sienos“ turimi dokumentai neparodo. Iš jų matyti tiek, kad turto įkeitimas siejamas su anksčiau sudarytomis sutartimis. „Gazprombank“ atveju, sudaryti nauji susitarimai prie 2018 m. sudarytos sutartis, o su VTB „Vičiūnai Rus“ sudarė sandorį siejamą su pernai lapkritį sudaryta sutartimi. Taigi vieša informacija bent jau iš dalies prieštarauja „Vičiūnų grupės“ pareiškimui, neva šiemet su VTB ir „Gazprombank“ nebuvo sudarytos „jokios sutartys“.
VTB bankui Europos Sąjungos sankcijos pritaikytos šių metų balandį. „Gazprombank“ sankcijų vėzdo Europoje išvengė – tai nemaža dalimi siejama su ES valstybių atsiskaitymais už rusiškas dujas. Jungtinių Valstijų sankcijos „Gazprombank“ paskelbtos pačią pirmą karo dieną, o gegužę JAV į sankcijų sąrašą taip pat įtraukė 27 šio banko vadovaujančio rango pareigūnus.
Vis dėlto panašu, kad VTB ir „Gazprombank“ – ne vieninteliai sankcijų sąrašuose figūruojantys subjektai, su kuriais jau po Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios reikalų turėjo „Vičiūnai Rus“.
Slapti skolintojai iš sankcijų sąrašų
Viešai prieinami duomenys rodo dar tris turto įkeitimo sandorius, kurie „Vičiūnai Rus“ atžvilgiu registruoti šiais metais. Vienas turto įkeitimo įrašas datuojamas vasario 4 d., antras – gegužės 19 d. Trečias – vos prieš porą dienų, rugsėjo 1 –ąją.
Šių trijų sandorių atveju, viešai prieinamos informacijos kur kas mažiau. „Sienai“ nepavyko rasti įkeisto turto sąrašų, o skolintojų tapatybę slepia pats Kremlius.
Rusijos registruose prie šių trijų turto įkeitimo sandorių nurodoma tik tiek, kad kita sandorio šalis neviešinama remiantis Rusijos vyriausybės 2018 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. 5. Radome šį dokumentą. Juo Kremlius nusprendė, kad nebus viešinami fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių atžvilgiu užsienio valstybės taiko „ribojamojo pobūdžio priemones“. Paprastai tariant – sankcijas. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad Kremliaus įslaptintiems skolintojams „Vičiūnai Rus“ turtas buvo įkeičiamas ir ankstesniais metais. Taigi tuomet sandoriai veikiausiai buvo atliekami su subjektais, kuriems sankcijos pritaikytos po Krymo aneksijos;.
Rusijos tarnybos „Fedresurs“ skelbiami duomenys apie tris šiemet registruotus turto įkeitimo sandorius labai skurdūs. Vis dėlto iš jų matyti, kad „Vičiūnai Rus“ įsipareigojimai – ilgalaikio pobūdžio, apimantys laikotarpį iki 2028 metų.
Taigi neaišku, kiek skolintojų – vieną, du ar tris – apima įslaptinti „Vičiūnai Rus“ turto įkeitimo sandoriai. Taip pat neaišku, kas tie skolintojai. Tačiau neabejotina, kad jie figūruoja tarptautiniuose sankcijų sąrašuose. Gal net ne viename.
Aiškumo įnešti paprašėme pačios „Vičiūnų grupės“. Bet prašymas išgirstas nebuvo.
Jokių atsakymų
Klausimus „Vičiūnų grupei“ raštu pateikėme rugpjūčio 24 d., kai dalis čia minimų turto įkeitimo sandorių dar nebuvo registruota. Teiravomės, kokio dydžio paskolos gautos remiantis naujais turto įkeitimo susitarimais, taip pat prašėme įvardinti skolintojus, kurių tapatybės slepiamos remiantis Kremliaus sprendimu, saugančio sankcijų sąrašų personažus. Be to, prašėme „Vičiūnų grupės“ paaiškinti, kaip nauji turto įkeitimo sandoriai atitinka jų pareiškimus, neva šiemet su sankcijų sąrašuose esančiais bankais nesudarytos „jokios naujos sutartys“.
Po daugiau nei savaitės laukimo, V.Matijošaičio verslas nutarė neteikti jokios informacijos.
„Komentaro nebus, nes dabar visas vadovybės dėmesys sutelktas į Rusijos įmonės pardavimo procesą“, – „Sieną“ informavo „Vičiūnų grupei“ ryšių su visuomene paslaugas teikianti bendrovė „PR Service“.
Rusijos verslas, kurio galutinis naudos gavėjas yra Kauno meras, jau po ES ir JAV sankcijų paskelbimo sudarė ne vieną ir ne du susitarimus su subjektais iš tarptautinių sankcijų sąrašų. Tačiau Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba dar vasarą išaiškino, kad tai negali būti traktuojama kaip sankcijų pažeidimas, mat sandorio šalis – ne Europos Sąjungoje veikiantis verslas, o jo dukterinė įmonė Rusijoje.
„Jei ES subjektas jokių lėšų ar prekių iš sankcionuotų asmenų negauna, jis jokio pažeidimo neatlieka“, – teigiama FNTT „Sienai“ pateiktame komentare.
