V.Šapoka: „Ignitis grupės“ investicijoms reikia išorės kapitalo

Valstybės valdoma „Ignitis grupė“ (buvusi „Lietuvos energija“), siekdama užsitikrinti finansavimą investicijoms į atsinaujinančią energetiką ir tarptautinę plėtrą, privalo pritraukti išorės kapitalo, o pirminis viešas grupės akcijų platinimas (IPO) yra viena tokių galimybių, teigia finansų ministras Vilius Šapoka.
Vilius Šapoka
Vilius Šapoka / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

„Manau, kad alternatyvų išorės kapitalo pritraukimui IPO ar kokiu kitu būtu praktiškai nėra, nes ateinantį dešimtmetį grupė privalės pritraukti ir sutelkti daug finansinių resursų, kad įgyvendintų tiek savo strategiją, tiek nacionalinę energetinio nepriklausomumo strategiją“, – BNS sakė grupės akcininkės Finansų ministerijos vadovas V.Šapoka.

„Ignitis grupė“ pastaraisiais metais lėšų investicijos pritraukė išplatindama 600 mln. eurų vertės žaliųjų obligacijų, tačiau V.Šapoka pabrėžė, kad vien tik skolinto kapitalo nepakanka ilgalaikiam ir tvariam investicijų finansavimui.

„Kadangi tai yra infrastruktūros bendrovė, jos skolinto ir nuosavo kapitalo santykis, jį reikšmingai didinant į skolinimo pusę, galėtų sukelti riziką grupės tvarumui. Dėl to pagal nacionalinę energetikos nepriklausomybės strategiją, skolintas kapitalas nėra išeitis. Taip pat ne išeitis yra sukaupti tas lėšas didinant tarifus ir pakenkiant konkurencingai energijos kainai tiek komercinėje srityje, tiek vartotojų srityje“, – aiškino ministras.

Pasak jo, „Ignitis grupės“ galimybes finansavimą plėtrai pritraukti išplatinant dalį akcijų nacionalinėje ir tarptautinėse vertybinių popierių biržose vertins speciali darbo grupė, kurioje taip pat turėtų dirbti Prezidentūros, Vyriausybės kanceliarijos, Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų atstovai.

Arno Strumilos / 15min nuotr./Ignitis
Arno Strumilos / 15min nuotr./Ignitis

„Reikia labai atidžiai įvertinti ne tik pačios įmonių grupės kapitalo stiprinimo galimybes, bet ir poveikį kapitalo rinkai, energetikos ir nacionaliniam saugumui, visus kitus susijusius aspektus. Manau, kad darbo grupė pasiūlys sprendimus, kurie yra labiausiai tinkami, o IPO yra vienas iš tradicinių būdų pritraukti kapitalą, kuomet iš esmės yra keičiama įmonės strategija“, – tvirtino V.Šapoka.

Jis pripažino, kad „Ignitis grupės“ IPO planai gali sulaukti dalies politikų pasipriešinimo, tačiau sakė tikintis, kad politinė valia tokiam sprendimui atsiras.

„Neabejoju, kad bus politinių spekuliacijų šia tema. Bet jei mes žiūrime į šalies ateitį atsakingai, tai manau, kad ta politinė valia privalės atsirasti, priešingu atveju mes neįgyvendintume energetikos strategijos“, – pabrėžė V.Šapoka.

Jo teigimu, „Ignitis grupės“ komunikaciją apie kapitalo pritraukimo planus ir su tuo susijusius ketinimus delistinguoti antrinių įmonių „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) bei „Ignitis gamyba“ (buvusi „Lietuvos energijos gamyba“) apribojo griežti esminės informacijos atskleidimo reikalavimai.

„Aš suprantu, kad situacija visuomet gali būti geresnė, tačiau tai nebuvo eilinis įvykis, kur galima nuspėti smulkiųjų investuotojų reakcijas. Manau, reikėtų pasidžiaugti, jog buvo užtikrintas informacijos konfidencialumas iki esminių įvykių paskelbimo, šiuo požiūriu tikrai buvo elgiamasi labai atsakingai“, – sakė V.Šapoka.

Jis pabrėžė, kad „Nasdaq“ Vilniaus biržoje listinguojamos ne tik ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijos, bet ir „Ignitis grupės“ obligacijos.

„Jei tenka rinktis tarp vertybinių popierių rinkai keliamų skaidrumo standartų ir tobulesnės komunikacijos, aš manau, kad turime laikytis tarptautinių standartų ir juos besąlygiškai vykdyti“, – BNS sakė finansų ministras.

Dalis ESO ir „Ignitis gamybos“ akcininkų piktinasi „Ignitis grupės“ siūloma įmonių akcijų išpirkimo kaina. V.Šapokos teigimu, jis pasitiki sprendimą dėl išpirkimo kainos turinčiu priimti Lietuvos banku.

„Visiškai pasitikiu Lietuvos banku, kuris turės priimti galutinį sprendimą dėl teisingos akcijų išpirkimo kainos, kuri, matyt, šiuo metu kelia daugiausiai diskusijų. Matome, kad visos pusės turi argumentų ir Lietuvos bankas turės labai atidžiai pasverti tiek stambaus akcininko, tiek smulkiųjų akcininkų argumentus“, – sakė V.Šapoka, iki darbo Vyriausybėje dirbęs Lietuvos banke.

Pirkdama ESO ir „Ignitis gamybos“ smulkiųjų akcininkų akcijas „Ignitis grupė“ už jas siūlo mokėti dvidešimt keturių mėnesių svertinę rinkos kainą – atitinkamai 0,788 ir 0,575 euro. Investuotojų asociacija teigia, kad ESO akcijas reikėtų vertinti reguliuojamo turto vertę – jų kaina turėtų siekti 1,114 euro.

ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų