Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovai piktinasi, kad konkursus laimintys „geraširdiški“ verslininkai uždirba dalį valstybės skiriamų pinigų vaikų maistui „sutaupydami“. Pasak jų, didžiausia problema, kad savivaldybės ir renka laimėtoją, ir prižiūri jo darbą. Jei atsiranda suinteresuotumas į kai kuriuos nusižengimus užmerkti akis, tai padaryti itin lengva.
Tėvų nerimą turėtų sustiprinti Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo Žydrūno Plytniko žodžiai. Jis neabejoja, kad konkurencija šioje rinkoje praktiškai išnyko, o sprendimus priimantys valstybės tarnautojai iš verslininkų gauna kyšius už galimybę dalį vaikų maistui skiriamų biudžeto lėšų pasilikti sau.
Ydinga sistema
Viena iš didžiausių problemų yra tai, kad savivalda yra palikta dievu skyrėju, dievu prižiūrėtoju ir dievu dalintoju, - sakė R.Žemaitė.
„Viena iš didžiausių problemų yra tai, kad savivalda yra palikta Dievu skyrėju, Dievu prižiūrėtoju ir Dievu dalintoju. Savivaldybės pačios skelbia konkursus, pačios atrenka tų konkursų nugalėtojus, pačios prižiūri tos paslaugos kokybę“, – 15min.lt sakė Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Žemaitė.
Pasak jos, kai paslauga teikiama neva nemokamai, verslininkai turi rasti būdų, iš kur kompensuoti patiriamas išlaidas. Jiems tenka mokėti atlyginimus darbuotojams, mokesčius, išlaikyti patalpas. Daugeliui tėvų kyla rimtų abejonių, ar dėl to nenukenčia vaikai.
„Labai tikėtina, kad verslas savo išlaidoms kompensuoti panaudoja iš biudžeto skiriamas lėšas. Jos skiriamos maisto produktams pirkti. Todėl perkama prastesnės kokybės mėsa, o jos dedama mažiau, daugiau dedama nesveikų priedų, perkamos prastesnės kokybės daržovės.
Vaiko dienos maitinimui skiriama kiek daugiau nei 5 litai pietums. Tai nėra didelė suma ir prabangūs pietūs. Reikia dar sugebėti už tiek sveikai pamaitinti vaikus. Kai iš tų 5 litų 1 litas skiriamas verslo išlaidoms padengti, kyla labai didelės abejonės, ar už 4 litus galima nupirkti kokybiško maisto“, – nurodė pašnekovė.
Ji pridūrė, kad visose tvarkose, kurios aprašo skiriamų lėšų panaudojimą, aiškiai pasakyta, jog pinigai turi būti leidžiami maisto produktams. Nekalbama apie paslaugos teikimo kainą. Ji turi būti kompensuojama iš savivaldybės biudžeto.
Tėvai kontroliuoti nepajėgūs
Vienam nepilnamečiui asmeniui įkalinimo įstaigose dienai maitinimui skiriama apie 9 litus.
„Lietuvoje labai maža biudžeto dalis tiesiogiai pasiekia vaikus. Išmokos labai mažos, per krizę praktiškai neliko vaiko pinigų, labai nedaug skiriama neformaliam ugdymui. Šie 5 litai skiriami konkrečiai kiekvienam vaikui ir tą sumą dar mažinti yra neleistina“, – sakė R.Žemaitė.
Anot pašnekovės, centralizuoto maitinimo problema egzistuoja ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tėvai labai neigiamai žiūri į tai, kad valstybė nori taupyti vaikų sąskaita. Juo labiau, kad sutaupytos lėšos nekreipiamos ne vaikų labui.
Palyginimui galima pažiūrėti, kiek valstybė pinigų skiria įkalinimo įstaigose atsidūrusiems nepilnamečiams maitinti. Vienam nepilnamečiui asmeniui dienai maitinimui skiriama apie 9 litus.
„Jeigu tėvai pastebi, kad meniu mokyklose yra skurdus ir dar jis niekada nesikeičia, naudojami tokie produktai, kurių namų šaldytuve nėra, nes jie nepakankamai sveiki ar kokybiški, labai ragintume rašyti skundus į savivaldybes ir reikalauti paaiškinimo, kodėl taip vyksta“, – siūlė R.Žemaitė.
Čia pat ji pridūrė: „Kiek iš mūsų realiai gali įvertinti, ar maistas pakankamai kokybiškas? Kas į patiekalą konkrečiai įdėta? Koks jo kaloringumas? Mes nesame mitybos specialistai. Atitinkamų priemonių turi imti savivalda, bet mūsų žiniomis, tai praktiškai nevyksta ir daugelyje savivaldybių iš viso neaišku, ar kokia nors priežiūra vykdoma.“
Susikalba sunkai
Savivaldybės žiūri įtariai į tokias kainas, bet nei praktiškai, nei teoriškai negali jokių didelių pakeitimų daryti, - teigė V.Paknys.
Ukmergės rajono, kuriame verslininkai taip pat vaikams maistą gamina už dyką, meras Vydas Paknys 15min.lt teigė suprantantis problemą: „Čia jų tokie pasiūlymai. Savivaldybės žiūri įtariai į tokias kainas, bet nei praktiškai, nei teoriškai negali jokių didelių pakeitimų daryti. Verslininkai tai daro visiškai teisėtai ir deklaruoja, kad kažkur patiria nuostolių, kitur gauna pelną. Jie dideli, todėl gali išsklaidyti savo rizikas.
Toks yra pasiūlymų stilius, o mums siūloma džiaugtis, kad gauname pigią paslaugą. Mes nelabai džiaugiamės, nes suprantame, kad, kaip sako liaudies išmintis, pigi prekė retai būna gera. Žinodami grėsmes imamės priemonių, kuriame planus, aptariame, kaip užtikrinti maisto kaloringumą ir kitus įstatymų reikalavimus.“
Pasak jo, tikrinimai vyksta. Juos atlieka ir mokyklų direktoriai, ir personalas, ir specialiai paskirti savivaldybės darbuotojai. Yra sudėliojamos tikrinimo sistemos, nagrinėjami skundai.
„Negalima sakyti, kad skundų dėl maisto kokybės nėra. Šie klausimai keliami, jais diskutuojama, bet neišsprendžiamų konfliktų nėra. Maisto tiekėjai reaguoja. Nežinau, kaip kituose rajonuose, bet mūsų situaciją aš būčiau linkęs vadinti suvaldoma. Kaip bus ateityje, aš negaliu sakyti. Jeigu reikalai pradės blogėti, reiks imtis veiksmų. Kol kas sunkiai, bet susišnekam“, – sakė meras.
Kovoja dėl rinkos
Matau, kad kai kuriuose rajonuose konkursų organizatoriai iš anksto žino, kas laimės. Konkursai yra suvaidinami, - teigė Ž.Plytnikas.
Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas 15min.lt teigė, kad kova dėl mokinių maitinimo tęsiasi jau ketvirtus metus: „Didžiosios įmonės stengiasi viena kitą išstumti iš rinkos. Dabar jos liko vos kelios. Jos nuolat laimi konkursus ir viena ant kitos rašinėja skundus. Ir viena, ir kita įmonė kartais elgiasi nesąžiningai.“
Pasak tarnybos vadovo, kaina neturėtų būti pagrindinis kriterijus renkantis laimėtoją: „Vaikų maitinimas nėra pieštukų ar tušinukų pirkimas. Tai vaikų sveikatos klausimas. Mes už tai, kad būtų skatinamas kokybiško maisto tiekimas. Tai turi prižiūrėti ir atsakingos valstybės institucijos. Jos turėtų tikrinti dažniau.“
Ž.Plytnikas neslėpė, kad susidaro įspūdis, jog sąžiningos konkurencijos rinkoje nėra. „Matau, kad kai kuriuose rajonuose konkursų organizatoriai iš anksto žino, kas laimės. Konkursai yra suvaidinami. Rinka pasiskirstyta principu „tu nelįsk į mano daržą, o aš nelysiu į tavo.“ Taip išstumiami normalūs tiekėjai, kurie galėtų tiekti tikrai kokybiškus maisto produktus. Mokiniams maistą gaminti galėtų ir pačios mokyklos, kaip tai buvo anksčiau. Gal jis būtų kiek brangesnis, bet tikrai kokybiškesnis“, – sakė pašnekovas.
Gauna atkatus
Kai kuriose institucijose matosi didelis suinteresuotumas. Manau, kad vyksta neteisėti susitarimai ir gaunami atkatai, - nurodė tarnybos vadovas.
Tarnybos vadovas teigė pastebintis, kad maitinimo konkursuose žaidžiama su kaina ir kokybe. Vienas pasiūlymas teikiamas konkurso pradžioje, kita situacija vėliau matoma iš žmonių skundų. Nekokybiško maisto mokyklose klausimai buvo svarstomi ir seimo komitetuose.
„Įmonės blogina maisto kokybę ir bando uždirbti vaikų sveikatos sąskaita“, – sakė Ž.Plytnikas.
Nustačius, kad įmonė nevykdo reikalavimų, institucija, kuri vykdė pirkimą, turi nutraukti sutartį ir ieškoti naujų tiekėjų, tačiau realiame gyvenime tai padaryti nėra lengva net ir įsikišus Viešųjų pirkimų tarnybai.
„Buvo atvejų, kai mes nustatėme pažeidimų ir įpareigojome savivaldybę nutraukti pirkimą. Buvo tempiama beveik metus. Tik kai mūsų ieškinys atsirado teisme, sutartis buvo nutraukta. Kai kuriose institucijose matosi didelis suinteresuotumas. Manau, kad vyksta neteisėti susitarimai ir gaunami atkatai“, – sakė Ž.Plytnikas.
Tikisi, kad paisys rekomendacijų
Rekomendacijas pateikėme savivaldybės ir kitoms institucijoms. Tikimės, kad į tai bus atsižvelgta, – vylėsi Asta Maminskienė.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Asta Maminskienė 15min.lt paaiškino, kad dažniausiai mokyklos yra tikrinamos kartą per metus.
„Žiūrime naudojamas žaliavas, jų galiojimo terminus, tiekėjus, laikymo sąlygas. Kiekviena įmonė turi gaminti pagal patvirtintas receptūras ir technologinius aprašymus. Tikriname, ar sudėti visi ingridientai, imame mėginius kaloringumui nustatyti“, – sakė jis.
Vaikų ugdymo įstaigoms galioja Sveikatos apsaugos ministerijos išleistas tvarkos aprašas, kuris griežtai reglamentuoja, kokių maisto produktų negalima naudoti. Taip pat nurodoma, kokie priedai yra draudžiami žaliavose.
Pasak pašnekovės, vaikų ugdymo įstaigose pažeidimų būna keli procentai. Mokyklų tikrinamas vyksta visus metus, išskyrus atostogas. Nė viena maistą ruošianti įmonė apie juos iš anksto nėra informuojama.
Tarnyba yra paruošusi rekomendacijas institucijoms, kurios organizuoja viešuosius pirkimus. Jose siūloma į konkursų sąlygas įtraukti reikalavimus, kad įmonės nepriklausytų nepatikimųjų sąrašui. Jame taip pat neturi būti maisto produktų tiekėjų. Turi būti siūlomi konkretūs maisto produktai, jų pavadinimai, sudėtis, fasavimas, kad konkurso laimėtojas jų negalėtų pakeisti prastesniais.
Vaikams turi būti patiekiama kuo daugiau daržovių ir vaisių. Geriau, kad jos būtų vietinės. Turi būti naudojama kuo mažiau maltos mėsos, daugiau liesos mėsos produktų. Neturėtų būti naudojami sūrio produktai ar tepieji riebalų mišiniai.
„Šias rekomendacijas pateikėme savivaldybėms ir kitoms institucijoms. Tikimės, kad į tai bus atsižvelgta“, – vylėsi Asta Maminskienė.
