Justina Lamonaitė
Vakcinavimo priešininkų judėjimų, prieš kelis dešimtmečius atsiradusių Vakaruose, idėjos randa sekėjų ir Lietuvoje. Galbūt žmonėms, išpažįstantiems ekologinį, natūralų gyvenimo būdą, atrodo, kad ir bakterijos turi teisę natūraliai daugintis sau įprastoje terpėje, t. y. žmogaus organizme, grūdindamos ir natūraliai stiprindamos imunitetą, tad jokių skiepų vaikams nereikia. Tačiau Lietuvos vaikų ligų gydytojams vakcinavimo priešininkų nuostatos kelia daug nerimo, jiems vis sunkiau įtikinti kai kuriuos tėvus skiepyti ir taip apsaugoti nuo ligų vaikus. Visuomenės sveikatos specialistų teigimu, nusikalstama skatinti žmones abejoti vakcinavimo nauda. O Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kitų metų planuose – naujų vakcinų vaikams įvedimas.
Ar tapsime savo vaikų priešais?
Šeimos ir vaikų ligų gydytojai būgštauja dėl to, kad mitais apie vakcinų pavojus įtikėję tėvai gali tapti savo vaikų priešais. Vilniaus Naujininkų poliklinikos pediatrė Janina Zupkauskienė apgailestaudama prisimena diskusiją su viena mama. Jaunos verslininkės gydytojai nepavyko įtikinti paskiepyti dukrą nuo tymų, raudonukės ir parotito. Mama dargi priekaištavo gydytojai, kaip ji nežinanti, kad ši vakcina sukelia autizmą. Gydytojos pateikti priešingi, tyrimais pagrįsti argumentai motinos neįtikino.
 |
„Tėvai ateina iš anksto nusprendę, kad savo vaiko neskiepys, nes kažkas jau juos įtikino, jog vakcinos yra vos ne nuodai. Labai liūdna, nes nemanau, kad vaikas yra nuosavybė, kuriai galima leisti sirgti. Nepašalinti grėsmės vaikui mirti nuo ligos, kuri valdoma skiepais, manyčiau, yra nusikaltimas, tačiau kartais nieko negaliu padaryti“, – apgailestauja vaikų gydytoja J.Zupkauskienė.
Tuo tarpu ligoninėse dirbantiems vaikų ligų gydytojams vis dažniau tenka gydyti sunkias komplikacijas, kurių buvo galima išvengti paskiepijus vaiką. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės pediatrė Liucija Akstinienė taip pat atkreipia dėmesį, kad jos pacientų tėvai dažnai nežino, nuo ko skiepyta ir ar iš viso skiepyta jų atžala. Skiepų kabinete dirbančią L.Akstinienę piktina spekuliacijos antivakcinavimo temomis, kai aplink Lietuvą rusena epideminiai tymų, kokliušo, difterijos židiniai. „Nesakau, kad česnakai ir citrinos yra blogai, bet nuo šių ligų jie neapsaugos“, – perspėja gydytoja L.Akstinienė.
Kolektyvinis imunitetas silpsta
Pasaulio praktika rodo, kad vakcinų priešininkų judėjimų sukeltos pasekmės pirmiausia pavojingos vaikams. Tymų protrūkiai kai kuriose Europos šalyse yra kaip tik tokio neatsakingo elgesio pasekmė – skiepų atsisakanti visuomenės dalis pasiekė kritinę ribą, todėl kyla atitinkamų ligų protrūkiai.
„Bėda, kad kartais žmonės klaidingai įsivaizduoja, jog sumažėjus sergamumui atitinkama liga skiepyti vaikų nebereikia. Anaiptol – juk ligos sukėlėjas neišnyksta, tiesiog dėl skiepų visuomenė tampa atspari ligai. Ir, deja, netenka to atsparumo, kai užauga nauja neskiepytų vaikų karta“, – aiškina Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėja Nerija Kuprevičienė.
Anot specialistės, valstybės renkasi atitinkamas vakcinas, sudaro Nacionalinius skiepų kalendorius, atsakingai įvertindamos riziką ne tik vaikams, bet ir visai visuomenei.
Visuomenės sveikatos specialistai perspėja tėvus, manančius, kad gali neskiepyti vaikų. Yra ligų, nuo kurių neapsaugos ir kolektyvinis imunitetas. Pavyzdžiui, jei kūdikis nėra skiepytas nuo stabligės, jam gresia pavojus susižeidus susirgti šia itin sunkia liga. Nors stabligė yra vakcina valdoma liga, deja, šiuo metu Lietuvoje daugėja pavienių jos atvejų.
Kelerius metus Lietuvoje nebuvo susirgimų tymais atvejų. Šįmet užfiksuoti net septyni.
„Tai signalas, kad tėvų rūpestis paskiepyti vaikus yra nepakankamas“, įspėja SAM Visuomenės sveikatos departamento skyriaus vedėjo pavaduotoja Loreta Ašoklienė.
Siūlo vakcinas kompensuoti kaip vaistus
Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos vedėjas prof. Vytautas Usonis įsitikinęs, kad siekiant gerų imunoprofilaktikos rodiklių reikėtų keisti skiepijimo ir vakcinų tiekimo sistemą.
„Šiandien vienos vakcinos, įtrauktos į nacionalinį skiepų kalendorių, yra visiškai nemokamos, kitos – komercinės, papildomos, už jas tėvai turi susimokėti. Kuo tokia sistema bloga? Tuo, kad žmonės neturi pasirinkimo. Jei nori vaiką paskiepyti vakcinomis, kurios neįtrauktos į skiepų kalendorių, turi sumokėti visą kainą. Taigi šimtas procentų ir už vėjaraupių, ir rotaviruso ar bet kurią kitą vakciną“, sako V.Usonis.
Kita tokios sistemos blogybė, anot profesoriaus, psichologinė.
„Nacionalinį skiepų kalendorių žmonės daugiau mažiau priima. Tuo tarpu papildomos vakcinos traktuojamos kaip suinteresuotų grupių interesai“, sako profesorius. Baltijos imunoprofilaktikos asociacijos valdybos pirmininko prof. V.Usonio nuomone, priešiškumas vakcinoms sumažėtų, jei jos būtų kompensuojamos kaip vaistai.
Kodėl mokame už tėvų kaprizus?
Kai kurios šalys jau patyrė, ką reiškia ignoruoti skiepus. Pvz., Šveicarijoje vienos kultūrinės bendruomenės nariai, propaguojantys esą natūralų ir sveiką gyvenimo būdą, atsisakė skiepytis. Šalyje, kuriai galima pavydėti ekonomikos, higienos, sanitarijos ir kitų rodiklių, prasidėjo infekcinių ligų protrūkiai. Panašiai nutiko Italijoje ir Olandijoje. Olandijos religinėje bendruomenėje, nepripažįstančioje skiepų, būta tymų ir poliomielito protrūkių.
 |
Kaip ironizuoja mokslininkai, vakcinos tapo savo sėkmės aukomis. Tačiau kai kurios šalys jau kyla prieš antivakcininius judėjimus. Antai amerikiečiai kelia klausimą: „Kodėl mokesčių mokėtojai turi mokėti už ligų, valdomų skiepais, gydymą?“
Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos vadovas prof. A.Usonis įsitikinęs, kad nemoralu realizuojant savo kultūrinius, religinius įsitikinimus rizikuoti vaiko sveikata ir suteikti jam kančias. „Kodėl reikia mokėti už kieno nors kaprizą nepaklusti, nepripažinti moksliškai įrodytų faktų?“ – klausia jis.
Kitų metų skiepų kalendoriaus naujienos
Šalyje tęsiama nacionalinė imunoprofilaktikos programa, kuri baigsis 2013 metais. Joje numatyti nauji skiepai vaikams, tikslinamas skiepų kalendorius. Aktualiausia kitų metų priemonė – pneumokokinės vakcinos įvedimas. Anot SAM Visuomenės sveikatos departamento Visuomenės sveikatos strategijos skyriaus vedėjo pavaduotojos L.Ašoklienės, ši vakcina yra pirmasis prioritetas. Kitais metais į skiepų kalendorių turėtų būti įtraukta vakcina nuo žmogaus papilomos viruso. Šių siekių įgyvendinimas priklausys nuo šalies ekonominės situacijos.
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktoriaus ir Nacionalinės imunoprofilaktikos programos koordinacinės tarybos vadovo Audriaus Ščeponavičiaus, taryboje diskutuojama, kurią iš pneumokokinių vakcinų pasirinkti. Sveikatos apsaugos ministrui pateikta keletas pasirinkimo rekomendacijų. Siūloma į skiepų kalendorių įtraukti polivalentiškiausias, tai yra nuo didžiausio skaičiaus pneumokokų tipų apsaugančias vakcinas.
 |
| Pavadinimas |
