Tądien, kai lankėmės, pirmadienį, į stovyklą kaip tik atvyko nauja šiuolaikinės penkiakovės jaunųjų sportininkų pamaina iš Vilniaus sporto centro. Būrelis vaikų išlipo iš autobuso ir krykštavo laukdami, kol bus įleisti į dviejų aukštų stovyklos namą pasidėti daiktų, nes tada, kaip džiūgavo, galės eiti maudytis į netoliese esantį ežerą.
Norėjo sodybos sau
Mykolas Krivcovas su žmona šį 4 hektarų sklypą Ignalinos rajono Linkmenų seniūnijoje Krivasalio kaime nusižiūrėjo ir įsigijo prieš ketverius metus. Kaip juokiasi dabar, teritorija atrodė nuostabi – didelė, kalvota, apaugusi mišku, puikus priėjimas prie ežero.
Vis dėlto naujoji nuosavybė šeimai pateikė ne vieną staigmeną, kai paaiškėjo, kad kelio iki sklypo nėra, teko jį nusitiesti per kaimynų žemes, o elektrą atsivesti reikėjo kelis kilometrus. Ir medžius teko tvarkyti.
„Norėjome su žmona sodybos, žvejoti mėgome labai, prie ežero nuvažiuoti, tai galvojome – pasistatysime kada nors sodybą. Atvažiavome čia, sklypas visas apaugęs, gervės vaikšto. Mes tokios patirties neturėjome, nusipirkome ir tada prasidėjo visos problemos. Bet įsikūrėme pakankamai greitai. Anksčiau tai žvejoti nueidavom, o dabar jau du metus nebuvau. Nėra kada, kiekvieną rytą atsikeli ir kažką darai“, – šypsojosi Mykolas.
Šis sklypas šeimai priklauso nuo 2017 metų, dvejus metus Krivcovai čia ir gyvena: „Keitėme būstą Vilniuje į didesnį ir labai remontai užtruko, tai ir gyvename čia. Šaltuoju metu ateityje turbūt mažiau būsime, bet vasarą, be abejo, čia. Šaltuoju metu čia yra tam tikrų sunkumų, tai ne miestas, todėl ir privažiuoti sudėtinga, kartais tenka palikti mašiną už kilometro. Mieste yra patogiau.“
Atvažiavome čia, sklypas visas apaugęs, gervės vaikšto. Mes patirties neturėjome, nusipirkome ir tada prasidėjo visos problemos.
Šiandien didžiulė teritorija prie ežero nė iš tolo neprimena apleistos žemės. Ant kalno Krivcovų šeima pasistatė namus sau, o kiek tolėliau – dviaukštį pastatą stovyklaujantiems vaikams. Pats Mykolas programos jiems nedėlioja, tik atveria savo valdų duris. Čia važiuoja sportuojantys vaikai iš visos Lietuvos, kartu su savo treneriais ir mokytojais.
Stovykla jų sodyboje ir patiems Krivcovams dar naujiena, kadangi vaikai priimami tik nuo šių metų birželio pradžios. Per tris savaites čia stovyklavo po 50 vaikų kiekvienoje pamainoje.
„Buvo labai intensyvus pasiruošimas, tebekabėjo klaustukas dėl karantino, ar bus leidimas, jis gautas tik paskutinę savaitę, tai dabar viskas jau vyksta pagal planą“, – sakė M.Krivcovas.
Tik sporto stovyklos
Čia atvyksta vaikai tik į sporto stovyklas. O nuo rugsėjo Mykolas neria į kitą veiklą, kuri irgi susijusi su sportu – į sporto trenerių kvalifikacijos kėlimo mokymus.
„Miestuose vyksta mokymai, seminarai ir ta auditorija paskui persikelia į vasarą, nes mokymų nebebūna, o čia tokia terpė, kur stengiamės, kad treneriams viskas būtų gerai. Kol kas tai sekasi“, – tikino Mykolas.
Sportas jam pačiam labai svarbus, tad ir su sportu susijusi veikla širdžiai miela. Mykolas prisipažįsta, kad šiemet žaidė Ignalinos krepšinio komandoje Regionų krepšinio lygoje. Todėl ir vaikų stovyklos jam atrodo natūrali veiklos tąsa.
Lietuvoje, kas turi kaimo turizmo sodybas, dažniausiai jas nuomoja vestuvėms ar šiaip žmonėms savaitgaliams, nėra jos pritaikytos priimti daug vaikų.
„Lietuvoje, kas turi kaimo turizmo sodybas, dažniausiai jas nuomoja vestuvėms ar šiaip žmonėms savaitgaliams, nėra jos pritaikytos priimti daug vaikų. Poreikis yra, tų stovykloms pritaikytų vietų nėra daug arba jos dėl kainos nėra priimtinos, tai mes stengiamės prisitaikyti. Svarbiausia – turėti daug lovų, šiuo metų jų turime 54-ias. Vaikams smagu būtų gyventi ir po dvidešimt, jie būtų patys laimingiausi, bet atvažiavę tėvai pamatys ir to nenorės, – juokėsi Mykolas. – Vaikų ir tėvų požiūris skirtingas, prie visų reikia prisitaikyti.“
Anot Mykolo, kitąmet norima turėti jau šimtą vietų, nes Lietuvoje yra organizacijų, galinčių vienu metu atvežti tiek vaikų. Vienoje pamainoje paprastai yra tik vienos sporto mokyklos ar kitos organizacijos vaikai, nors stovyklos pastate abu aukštai yra izoliuoti ir juose galėtų gyventi skirtingų įstaigų atvežti vaikai.
Tik vasarai
Karantinas įnešė savų korekcijų planuojant tolesnę veiklą, pripažįsta Mykolas. Teko apriboti išlaidas, suplanuotos pavėsinės atsiras tik kitąmet, kadangi dar gegužės paskutinę savaitę nebuvo aišku, ar vaikai galės važiuoti į stovyklas. „Kai kas atšaukė atvykimą, kažkas prašė perkelti, bet prisitaikėme, perstumdėme ir kol kas didelių nuostolių nėra. Šiuo metu užimta jau visa vasara, beveik be laisvadienių“, – teigė jis.
Žiemą stovykla užsidaro, kadangi patys pastatai pritaikyti tik vasaros sezonui. Šiek tiek veiklos esama jau gegužę, kai kas nusitęsia į rugsėjį, tačiau daugiausia veiksmo – per moksleivių vasaros atostogas. Kitais metų laikais atvykti treneriai su vaikais galėtų nebent savaitgalį, tačiau jeigu gegužę ar rugsėjį visas savaitgalio dienas bus šalta ir lis, tai tokia ir nuotaika bus stovykloje, įsitikinęs Mykolas. Kiekviename kambaryje tektų statyti po elektrinį radiatorių.
Svarbiausia – turėti daug lovų, šiuo metų jų turime 54-ias. Vaikams smagu būtų gyventi ir po 20, jie būtų patys laimingiausi, bet atvažiavę tėvai pamatys ir to nenorės.
Tiesa, gegužę šiemet, išbandant pastatą, svečių buvo – kviestos įvairios organizacijos, žmonės čia nakvojo už simbolinį mokestį, nes taip mėginta išsiaiškinti ir galimas klaidas, kurias dar buvo galima ištaisyti iki atvykstant pirmiesiems vaikams.
„Čia vietos labai geros galvojant apie įvairias veiklas: žygiai aplink ežerą, trunkantys šešias valandas, ir pan. Priklauso nuo organizacijos, jos vadovų. Jeigu vadovai kompetentingi, prižiūrėtojai, veiklų organizatoriai patyrę, tada ir stovyklos būna labai aukšto lygio, vaikai patenkinti“, – kalbėjo Mykolas.
Viskas prasidėjo nuo kinų
Stovyklas Mykolas pradėjo organizuoti kiek anksčiau, nei įsikūrė dabartinėje sodyboje.
„Mano draugo bičiulis pasiūlė vežti kinų vaikus į Lietuvą, organizuoti stovyklas. Mano buvusi darbovietė – „Vilniaus viešojo transporto“ profesinė sąjunga – turi už 10 km nuo čia poilsio bazę savo darbuotojams, kažkaip pasikalbėjome, kad jie turi nenaudojamų pastatų, išsinuomojom juos, pritaikiau ir paleidome vasarą tai.
Bet su kinais pradėję bendrauti sužinojome, jog jiems reikėtų, kad tai būtų Madrido „Real“, Miuncheno „Bayern“ stovyklos – tada jie galėtų ir po tūkstantį vaikų per savaitę vežti. Tokie jų reikalavimai. Tada aš pasidalijau kvietimu su sporto treneriais ir jie tą vasarą tuo užsiėmė. Taip vyksta jau septinti metai, tik ten ne mūsų, o nuomojama vieta“, – apie darbo pradžią sakė M.Krivcovas.
Turbūt žmonės, kurie rengia savo sodybose vestuves, daugiau uždirba. Bet jeigu čia gyveni ir tavo kieme nuolat vestuvės, nebelabai to norėsi.
Vaikai negąsdina, sako Mykolas ir prisimena bandymus pasikviesti poilsiautojų: po vieno vakarėlio vos spėjo butelius rinkti, per kitą iš anapus ežero sulaukė skundų dėl garsiai skambančios muzikos. O vaikai pozityvūs, su jais smagu būti.
„Turbūt žmonės, kurie rengia savo sodybose vestuves, daugiau uždirba. Bet jeigu čia gyveni ir tavo kieme nuolat vestuvės, nebelabai to norėsi. O kadangi mano veikla visa su sportu susijusi – sezono metu mokymai, vasarą stovyklos, – tai tokia sava terpė, visus trenerius pažįsti, po metų susitinkame, lyg būtume matęsi vakar“, – šypsojosi Mykolas.
