„Northway Biotechpharma“ valdybos pirmininkas, prof. Vladas Algirdas Bumelis 15min sakė, kad vaistas dar nėra pabaigtas, tad viešojoje erdvėje pasklidusi informacija nėra visai tiksli.
„Visi sako, kad mes, lietuviai, sukūrėme vaistą nuo COVID-19 ir tuoj gausime Nobelio premiją. Šimtaprocentinė tiesa, kad mes su viena šveicarų kompanija kartu kuriame biologinį vaistą prieš COVID-19 ir tai buvo pranešta rugpjūčio 14 dieną. Bet tai dar nereiškia, kad mes jį sukūrėme. Ir noriu visiems pasakyti, kad iš 100 kuriamų vaistų dažniausiai tik vienas pasiekia vartotoją, o 99 numiršta, nes arba buvo neefektyvūs, arba nesaugūs, arba kitokie. Tikrai nenoriu, kad žmonės suprastų, kad mes su šveicarų kompanija jau sukūrėme tą vaistą ir jis jau efektyvus“, – kalbėjo prof. V.Bumelis.
Iš 100 kuriamų vaistų dažniausiai tik vienas pasiekia vartotoją.
Remiantis sutarties sąlygomis su šveicarų įmone, „Northway Biotechpharma“ optimizavo žinduolių ląstelių linijas šių antikūnų biosintezei, taip pat gamino GGP – Geros Gamybos Praktikos – standartus atitinkančius antikūnus klinikiniams tyrimams.
Šiuo metu vaistas yra klinikinių tyrimų stadijoje. Pasak V.Bumelio, vaisto sukūrimas ir patvirtinimas trunka 3-5 metus. Tiesa, Šveicarijos „Memo Therapeutics AG“ pernai vasarą teigė, kad iš COVID-19 pacientų išskirtas antikūnas MTX-COVAB pasižymi dideliu veiksmingumu, todėl pasaulinės vaistų reguliavimo institucijos palaiko šio antikūno greitesnį kelią į rinką. Visgi V.Bumelis nesiryžo prognozuoti, kiek tai gali užtrukti.
„Yra pirminiai tyrimai, ikiklinikiniai, klinikiniai, yra masė tyrimų, kuriuos reikia daryti. Manęs klausia, kur jūs esate? Aš ir sakau, kad mes kartu su šveicarų kompanija esame klinikinių tyrimų fazėje.
Tiek tų žinių, kad esame išsivysčiusi tauta, kad galime kurti vaistus prieš COVID-19”, – pabrėžė pašnekovas.
Esame išsivysčiusi tauta, galime kurti vaistus prieš COVID-19.
Jo nuomone, kurti vaistus nuo COVID-19 reikia, nes daug žmonių nenori skiepytis. „Reikia turėti normalių vaistų, normalių gydymo metodų – ne vien pumpuojant deguonį“, – mano biotechnologijų įmonės valdybos pirmininkas.
„Northway“ įmonių grupės bendrovė „Biotechpharma“ Lietuvoje turi gamybinių pajėgumų, kurių pagalba gali gaminti ne tik įvairius biologinius vaistus – tame tarpe ir prieš COVID-19, bet ir įvairaus tipo vakcinas. V.Bumelio nuomone, skiepytis greičiausiai reikės kasmet, todėl prireiks didelių kiekių vakcinų. Jeigu iš užsienio kompanijų atsirastų toks poreikis, vakcinų gamybos mielai imtųsi ir „Biotechpharma“.
„Apie tai premjerė diskutuoja su Europos komisarais, V.Bumelis parašo laišką į Europos Komisiją sakydamas, kad taip, mes turime tuos pajėgumus, kad pakankamai dideli pajėgumai ir galime padėti gaminti daugiau vakcinų prieš COVID-19 ir greičiau pasiekti imunizacijos lygį, kad būtų bent apie 70 proc. žmonių vakcinuoti“, – pasakojo jis.
Tiesa, „Biotechpharma“ galėtų gaminti aktyviąją medžiagą, bet išpilstyti į buteliukus neturėtų galimybės. V.Bumelis mato galimybę šioje srityje bendradarbiauti su latviais.
„Buvo idėja, kad broliai latviai tą žada daryti, tai aš sakiau kooperuokimės – mes Lietuvoje aktyvią medžiagą gamintume, o broliai latviai tegu pilsto į buteliukus. Galėsime ir Baltijos šalis aprūpinti, ir Europą aprūpinti ir gal kažkiek tiekti visam pasauliui”, – mano V.Bumelis. Visgi kol kas iki konkrečių derybų dar nėra prieita.
Aš sakiau kooperuokimės – mes Lietuvoje aktyvią medžiagą gamintume vakcinoms, o broliai latviai tegu pilsto į buteliukus.
Apie tai, kodėl vaistų nuo COVID-19 iki šiol dar nėra sukurta, kaip sekasi bendradarbiauti su šveicarų kompanija ir kodėl imtųsi vakcinų gamybos, V.Bumelis išsamiau papasakojo interviu 15min.
– Kaip pradėjote bendradarbiauti su šveicarų kompanija kuriant šį vaistą nuo COVID19?
– Būdami kontraktinė mokslinė gamybinė organizacija, vaistų technologijas, ypač monokloninių antikūnų, gaminame jau 20 metų ir aš esu žinomas rinkoje visoje Europoje ir Amerikoje. Ir jeigu kažkas sako: „Aš turiu puikią idėją padaryti tokią ir tokią molekulę ir man reikia, kad būtų sukurta technologija“, tai jie žiūri, kiek yra tokių, kurie tą gali padaryti. Mes visi konkuruojame atviroje rinkoje. Jei aš geresnis, aš laimiu, jei blogesnis, pralaimiu. Kodėl šveicarų įmonė atėjo pas mane? Turbūt nutarė, kad aš esu geresnis už kitus, su kuriais jie diskutavo, todėl pasirinko mane. Ar aš juos pažinojau iki to laiko? Ne.
Aš neturiu nė vieno užsakovo iš Lietuvos, kad ir kaip liūdna. Bet tai natūralu, nes užsakinėti tokius darbus nėra pigu, tam reikia turėti ir finansų, ir kitokių dalykų.
Manęs klausia: „Ar jums kas nors padeda, ar jūs čia, Bumeli, vienas kaip mohikanas?“. Tikrai negaliu pasakyti, kad vienas kaip mohikanas.
Aš su malonumu dirbčiau ir padėčiau mokslo įstaigoms ir mokslo tiriamiesiems institutams, jei jie su tokiomis idėjomis ateitų. Mes kartu judėtume su grynai lietuviškomis idėjomis. Mes tą tikrai bandome daryti per Ekonomikos gaivinimo priemones, kad mokslas ir verslas glaudžiau bendradarbiautų.
Manęs klausia: „Ar jums kas nors padeda, ar jūs čia, Bumeli, vienas kaip mohikanas?“. Tikrai negaliu pasakyti, kad vienas kaip mohikanas. Ir Vyriausybė domisi tomis problemomis, ir gerbiama premjerė skambina ES komisarams ir aiškina, kokias turime potencijas biotechnologijose, ką galime daryti ir kaip prisidėti. Ir Užsienio reikalų, Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ministrė atvažiuos pašnekėti ir pažiūrėti tuos pajėgumus, kuriuos turiu vakcinų gamybai.
– Nors minėjote, kad vaisto patvirtinimo procesas užtrunka 3-5 metus, kovai su COVID-19 skirtoms priemonėms kelias atveriamas greičiau. Kiek dėl šios priežasties galėtų paspartėti ir Jūsų kartu su šveicarais kuriamo vaisto patekimo į rinką procesas?
– Nežinau. Kažkiek paspartės, bet kiek – tikrai negaliu pasakyti. Aš neužsiiminėju klinikiniais tyrimais. Jais užsiiminėja mūsų partneriai.
– Koks jūsų indėlis į šio vaisto kūrimą, koks šveicarų įmonės?
– Man užsako darbą, aš jį padarau pagal įsipareigojimus, kuriuos turiu, ir laiku atiduodu produktą klinikiniams tyrimams savo partneriui. Su užsakovu noriu dirbti principu ne užsakovas-vykdytojas, o kaip partneris. Jie užsako darbą, užmoką man už darbą, atiduodame produktą. Bet gali būti susitarimai ir jie siūlė, kad galbūt galime turėti, kokių nors pirmumų, privilegijų.
– Privilegijų, turite omenyje, Lietuvos rinkai platinant vaistą?
– Galbūt, aš nežinau, visada apie kažką galima tartis.
– Ar prie to vaisto būtų nurodyti ir „Memo Therapeutics AG“, ir „Biotechpharma“ pavadinimai?
– Nežinau, tai atviras reikalas. Jei mes gamintume ir darytume aktyvią substanciją, tai vargiai kažkur mūsų vardas figūruotų. Kai pagaminamas vaistas, figūruoja tas, kas yra visų patentų ir gamybinių technologijų savininkas. Savininkas būtų kompanija „Memo“, kuri užsakė mūsų įmonėje darbą, tai greičiausiai ji ten ir figūruotų, ne mes.
Visiems tos garbės gyvenime užteks. Man atrodo, kad svarbiausias dalykas dabartiniu metu yra ne garbė ir ne pinigai, kuriuos čia kas uždirbs ar neuždirbs. Mes esame humaninėje globalioje krizėje ir mes norime tą krizę išspręsti.
– Jūsų ir šveicarų kuriamas vaistas veiktų ne simptomus, o patį virusą. Kodėl iki šiol tokių vaistų nėra? Kokie pagrindiniai sunkumai kyla kuriant tokius vaistus?
– Kadangi tas virusas irgi labai savotiškas. Jei nori kažką sukurti prieš kokį nors virusą, reikia tą virusą geriau pažinti. Šis virusas nėra tiek pažintas, kad būtų labai aišku, ką su juo daryti. Pasižiūrėkite, ar per dieną buvo sukurti vaistai ir vakcinos nuo AIDS, papilomos, ebolos virusų? Tikrai ne. Jei nori kažką tvarkingai padaryti, turi ne aklai kurti, o labai aiškiai suprasti, koks tas virusas yra. Kai supranti, kas jis toks yra, tada lengviau kurti tuos vaistus.
Pasižiūrėkite, ar per dieną buvo sukurti vaistai ir vakcinos nuo AIDS, papilomos, ebolos virusų? Tikrai ne.
Visi puikiai supranta, kad koronavirusas turi tą vadinamą S baltymą – tai tie išlindę spygliai. Visi sako, kad prieš tą S baltymą viską ir kuriame.
Tai dabar taip ir yra – ir vakcinos yra kuriamos prieš S baltymą, kuomet atsiranda antikūnai, kurie prisikabina prie S baltymo, kai vyksta vankcinacija.
Ir vaistai irgi kuriami pagrinde prieš tą S baltymą – tiesiogiai yra suleidžiamas tas vadinamas monokloninis antikūnas, sukurtas bioreaktoriuose, ir jis blokuoja to S baltymo susijungimą su mūsų žinduolių ląstele.
Kai užblokuoja S baltymo susijungimą su ląstele, tokiu būdu blokuoja viruso prisijungimą ir integraciją į ląstelę ir dauginimąsi.
Bet pasižiūrėkite į tą virusą, ten gi yra tokia bomba, kaip laivuose būdavo metamos bombos karo metais, tai jis irgi panašus į bombą, kurios viduje – dar masė kitų sprogmenų pridėta. Tačiau išorėje yra ragas, kurį mes galbūt tik šiek tiek ir suprantame, tad prieš jį ir kovojame. Bet kad sukurtume efektyvesnius vaistus, reikia labai gerai tą virusą pažinti. Ir be abejo, visi dirbo, kad jį pažintų. Ar tai bus padaryta? Neabejoju. Kai visa žmonija apsijungia kažkokios problemos sprendimui, ji visados yra išsprendžiama.
Kai visa žmonija apsijungia kažkokios problemos sprendimui, ji visados yra išsprendžiama.
– Ar yra daugiau vaistų nuo COVID19, kurie yra klinikinių tyrimų stadijoje?
– Yra, tikrai nesame pirmieji, kaip čia skamba kažkurioje žiniasklaidoje, kad mes, lietuviai, būsime pirmi. Yra daug vaistų, kurie šiuo metu klinikinėje stadijoje, daug panašių monokloninių antikūnų, kuriuos kuria kitos kompanijos.
Nereikia šaukt, kad mes pirmieji, tikrai niekada to nesakiau, kažkas iš entuziazmo prirašė. Ar gausime už tai Nobelio premiją? Tikrai negausime. Kodėl? Tai nėra tas atradimas už kurį duoda Nobelio premiją, kadangi principai, kaip kovoti su tokio tipo ligomis, seniai žinomi, čia tik technikos reikalas. Reikia surasti geriausią antikūną.
Kadangi daug kompanijų antikūnus kuria, kiekvienas susiranda savo optimalią struktūrą ir galvoja, kad ji bus efektyviausia. Gal mūsiškis bus geriausias, gal kitos kompanijos. Bet puikiai žinote, kad su tokiu pačiu vaistu, eksperimentiniu vaistu, buvo pagydytas Trumpas (buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas – 15min). Kai jis susirgo kovidu, suleido porą tų antikūnų ir sekančią dieną jis ten ėjo beveik į šokius.
– Tikrai labai greitai pasveiko, per kelias dienas.
– Tai va, yra tikimybė, kad tai gali būti efektyvūs vaistai tie monokloniniai antikūnai prieš koronavirusą yra šiokia tokia realybė, todėl nesinori galvoti, kad mes tuščiai gaištame laiką.
– Kiek galėtų rinkoje kainuoti tokie vaistai?
– Nežinau.
– Jei vaistai būtų efektyvūs ir pasiektų rinką, ar galėtumėte juos ir gaminti?
– Visiškai teisingai, jei tik klinikiniai tyrimai būtų pozityvūs, jei pasakytų, kad reikia pagaminti to vaisto aktyviosios medžiagos, monoklono, tikrai imčiau ir daryčiau, ir būčiau laimingas. Turiu pajėgumus tą daryti.
– Kokiems kiekiams užtektų pajėgumų?
– Pakankamai nemažiems kiekiams. Kokiems, negaliu staigiai pasakyti, dar neaišku, kokia dozė monokloninių antikūnų bus reikalinga, kad vaistas efektyviai veiktų, tai čia truputį ankstoka užsiiminėti astrologija.
– Ar prisidėsite kuriant ir kitus vaistus prieš koronavirusą?
– Ateina ir iš kitų kompanijų. Aš toks žmogus, jei sako: „Noriu, kad ir man darytų monokloninį antikūną“, aš sakau: „Prašau“. Aš esu serviso kompanija. Kitas ateina sako: „Aš turiu kitą seką monokloninių antikūnų, ar gali man padaryti?“. Aš sakau, kad taip.
– Minėjote, kad ir vakcinas nuo koronaviruso galėtumėte gaminti. Ar šia tema vyksta kokių nors konkrečių pokalbių?
– Dar ne, bet tikiu, kad jei kažkas pasakys, kad trūksta pajėgumų gaminti ir ateis pas mane sakydamas: „Ar galite pagaminti papildomus kiekius vakcinų aktyviosios medžiagos?“, aš atsakysiu: „Taip, galiu“. Žiūrėsiu į technologijas, kurias man pateiks, adaptuosiu tas technologijas mūsų įrenginiams ir pajėgumams, kuriuos turime. Bet šiandien, kad sakyčiau, jog jau esu su kažkuo susitarę... Ne, nesu.
– Ar galėtumėte Lietuvoje gaminti visas vakcinas?
– Beveik visas. Tik negalime gaminti tokių, kurias daro kinai – augina tą virusą ir paskui jį inaktyvuoja, sumaišo su stiprintoju ir tada tokiu būdu imunizuoja. Gyvo koronaviruso aš tikrai negaliu auginti, kadangi tam reikia sąlygų.
Galime gaminti „AstraZeneca“, kai kuriuos komponentus, kurie reikalingi „Pfizer“ ar „Modernos“ vakcinoms.
– Grįžtant prie su šveicarais kuriamo vaisto nuo koronaviruso – ar šis projektas Jums svarbus?
– Man jis svarbus ir visai Lietuvai svarbus ir žmonijai svarbus, kadangi mes, lietuviai, norime prisidėti prie kovos su tuo COVID19. Tiek „Thermo Fisher“ prisideda darydamas kažkokius vakcinos komponentus – pagarba, lenkiam galvą. Tiek mes bandome prisidėti – irgi pagarba, lenkiam galvą. Jei kažkas daro greitus testus ar dar kažką, kas leidžia efektyviau kovoti su kovidu, prieš visus turime lenkti galvą, kadangi visi stengiasi, kad visi kartu įveiktume tą baisybę.
